Antradienis, 2025.06.03
Reklama

Melatonino papildai: kada juos vartoti ir kokios galimos rizikos?

Šaltinis: vlmedicina | 2025-05-06 11:39:18

Kai kuriomis dienomis, vos pramerkę akis, galime jaustis lyg nemiegoję visą parą. Kitais rytais pabundame kupini energijos ir pasiruošę visiems laukiantiems iššūkiams. Didžiąja dalimi už kokybišką poilsį atsakingas mūsų organizme esantis miego hormonas – melatoninas. Tačiau ką daryti tuo atveju, jeigu natūralaus jo kiekio organizme paprasčiausiai nebepakanka? Tuomet gali padėti melatonino papildai. Vis dėlto prieš apsisprendžiant pirkti melatoniną visuomet rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Nors šie papildai yra laikomi gana saugiais, netinkamas jų vartojimas gali sukelti tam tikras rizikas, kurias aptarsime straipsnyje.

Maisto papildai
Prieš apsisprendžiant pirkti melatoniną rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju / Pranešimo autorių nuotr..

Kas yra melatoninas?

Melatoninas – tai natūraliai organizme gaminamas hormonas, kurį į kraujotaką išskiria smegenyse esanti kankorėžinė liauka. Jis padeda reguliuoti miego ir budėjimo ciklą. Melatoninas ne tik palengvina užmigimą, bet ir yra atsakingas už gilaus miego fazę.

Jeigu norite padidinti melatonino gamybą organizme, svarbu bent 30 minučių per dieną praleisti natūralioje dienos šviesoje. Padėti gali ir tinkama mityba. Į savo racioną rekomenduojama įtraukti daugiau kiaušinių, pieno, žuvies, riešutų, vynuogių, pomidorų ir pan.

Kaip atpažinti melatonino trūkumą organizme?

Melatonino trūkumas organizme gali pasireikšti įvairiais simptomais:

Miego sutrikimais;

Mieguistumu dienos metu;

Nuovargiu;

Nuotaikos svyravimais;

Dažnesniu sirgimu infekcinėmis ligomis.

Melatoninas yra pagrindinis hormonas, reguliuojantis cirkadinį ritmą, todėl jo trūkumas gali sutrikdyti miego ir budėjimo režimą. Todėl dienos metu galime jaustis mieguisti, tačiau naktį nesugebėti užmigti.

Melatonino nauda organizmui

Melatoninas yra naudingas ne tik miegui. Šis hormonas mažina nerimo jausmą, gerina nuotaiką, padeda kovoti su stresu. Sutrikus melatonino gamybai, žmogus tampa mažiau atsparus aplinkos poveikiui, todėl gali dažniau sirgti įvairiomis uždegiminėmis ligomis. Melatoninas taip pat padeda reguliuoti kūno temperatūrą, kraujo spaudimą, hormoninę sistemą. Be to, jis saugo organizmo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio.

Didžiausias melatonino privalumas – jis gali padėti palengvinti paros ritmo sutrikimus. Tai ypač aktualu keliaujant skirtingomis laiko juostomis arba dirbant pamaininį darbą.

Ar saugu vartoti melatonino papildus?

Melatonino papildai yra laikomi gana saugiais. Vis dėlto juos rekomenduojama vartoti ne ilgiau nei 1–2 mėnesius. Ilgalaikis miego papildų vartojimas gali trukdyti kūno gebėjimui natūraliai reguliuoti miegą. Ši rizika ypač padidėja, jeigu melatoninas yra vartojamas netinkamai, pvz., per dažnai ar per didelėmis dozėmis.

Kai kuriems žmonėms melatonino papildų vartoti nerekomenduojama. Jų vengti patariama vartojantiems kraują skystinančius arba imuninę sistemą slopinančius vaistus. Jeigu praeityje jums buvo pasireiškusi alerginė reakcija melatoninui, papildų vartoti taip pat nerekomenduojama.

Kartais melatonino vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausiai susiduriama su galvos skausmu, pykinimu, mieguistumu dienos metu. Kai kuriems asmenims taip pat padažnėja keisti sapnai (košmarai). Tokiu atveju dėl tolesnio melatonino papildų vartojimo pasikonsultuokite su savo gydytoju.

Kaip tinkamai vartoti melatoniną?

Dažniausiai rekomenduojama vartoti nedidelę melatonino dozę – nuo 0,5 mg iki 1 g. Kita vertus, dėl individualiai tinkamo kiekio visada patariama pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Melatonino papildus geriausia vartoti likus 30–60 minučių iki miego.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
Žymos: melatoninas
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Naujas kompensuojamas vaistas padės spinaline raumenų atrofija sergantiems kūdikiams
Mažiausiems pacientams, sergantiems reta genetine liga – spinaline raumenų atrofija, netrukus taps prieinamas šiuo...
Ką svarbu žinoti apie Huntingtono ligą?
Huntingtono liga – paveldima, lėtai progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri palaipsniui keičia žmogaus judesiu...
Gliukozės kiekio kraujyje šuoliai: kaip juos pastebėti ir laiku suvaldyti?
Gliukozės kiekio kraujyje šuoliai tampa vis aktualesne tema sveikata besirūpinantiems žmonėms. Tam tikras gliukozės kiek...
Plaukų transplantacija – kraštutinė priemonė? Gydytojas paaiškina, kada verta ją rinktis
Statistika rodo, kad net 90 proc. vyrų iki 70 metų amžiaus susiduria su plikimu, o kai kuriems šis procesas prasideda su...
Cukraus ir saldiklių spąstai: kaip sumažinti jų vartojimą
Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad cukrus neigiamai veikia žmogaus sveikatą, o Pasaulio sveikatos organizacijo...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų