Antradienis, 2024.06.18
Reklama

Tyrimas: 9 iš 10 moterų visame pasaulyje kremtasi dėl savo išvaizdos

vlmedicina.lt | 2014-06-19 15:17:40

Net 9 iš 10 moterų, žvelgdamos į savo atvaizdą veidrodyje, teigia pasijutusios blogai, o kas penkta moteris taip jaučiasi visą gyvenimą. Tokius šokiruojančius rezultatus atskleidė asmens priežiūros priemonių prekės ženklo „Dove“ užsakymu atliktas tyrimas „Veidrodžiai“ (ang. Mirrors). Pasirodo, kad kas ketvirta moteris visame pasaulyje žvelgdama į veidrodį sutelkia dėmesį į dalykus, kurių savo išvaizdoje nemėgsta, užuot paprasčiausiai sau nusišypsojusi.

Moterys
Moterys diskutavo, kaip atrasti grožį savyje (iš kairės: Evita Meiere, Edita Kratulytė, Aistė Jasaitytė-Čeburiak). „VRP Hill + Knowlton Strategies“ nuotr.

„Atliktas tyrimas padėjo atskleisti gana sudėtingą moterų požiūrį į savo išvaizdą ir grožį. Nors dauguma tyrime dalyvavusių moterų teigė esančios nepatenkintos savo atvaizdu veidrodyje, į jį žvilgčioja vidutiniškai 6 kartus per dieną, praleisdamos po 50 minučių kasdien. Tai rodo, kad išvaizda moterų sąmonėje užima svarbią vietą, tiesa, tampa ne džiaugsmo, o nerimo šaltiniu. Tikime, kad grožis ir pasitikėjimas savimi kyla iš vidaus, todėl apie tai kalbamės su moterimis iš viso pasaulio, skatindami jas pažvelgti kur kas giliau nei parodo atvaizdas veidrodyje“, - pristatydama tyrimo rezultatus sakė „Dove“ prekės ženklo atstovė Evita Meiere.

Remiantis apklausos duomenimis, daugiau nei pusė moterų, apibūdindamos savo atvaizdą veidrodyje, rinkosi neigiamus žodžius. Kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl yra nepatenkintos savo išvaizda, beveik trečdalis moterų įvardijo per didelį svorį, tiek pat mano, kad atrodo pavargusios, o beveik penktadalis pripažino, jog jaučiasi nepatrauklios. Įdomu tai, kad beveik penktadalis moterų yra nepatenkintos savo išvaizda tuomet, kai būna be makiažo, o dešimtadalis taip jaučiasi ištepusios ar suglamžiusios drabužį.

Pasak klinikinės psichologės Editos Kratulytės, tam įtakos turi ne tik individualios psichologinės priežastys, bet ir socialiniai bei kultūriniai veiksniai, tokie kaip priimtos normos ir idealai. „Vakarų kultūroje pabrėžiamas idealus moters kūnas, kurį stengiamasi atitikti ir realiame gyvenime. Siekdamos priartėti prie šio idealo, moterys savo kūno vaizdą kuria nuo paauglystės, tad galiausiai natūralus kūnas suvokiamas kaip nepatrauklus, keistinas“, - psichologė E. Kratulytė. Pasak jos, norint tai pakeisti reikėtų griauti nusistovėjusius stereotipus, pirmiausia artimoje aplinkoje, tokioje kaip šeima.

Vis tik, vertindamos savo išvaizdą, moterys mato ne vien neigiamus aspektus. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondenčių pripažino savo išvaizdoje įžvelgiančios tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų, o galiausiai sau veidrodyje nusišypso beveik trečdalis.

„Šiuolaikinėje visuomenėje grožis ir išvaizda labai dažnai tapatinami tik su kūno išore, pamirštant, kad už šios sąvokos slypi kur kas gilesni emociniai bei asmenybės veiksniai. Siekiant pamilti savo kūną, pirmiausia svarbu įvertinti ne tik aplinkinį pasaulį, bet savo pačių poreikius, kitaip tariant, kliautis intuicija ir to nesibaiminti. Tik įsiklausę į savo pačių norus, jausmus galėsime pamilti tikrąjį save ir savo kūną, o tai dažnai į gerąją pusę keičia ir aplinkinių požiūrį“, - sakė edukologė ir psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak. Pasak jos, savęs ir savo kūno suvokimas formuojasi dar ankstyvoje vaikystėje, o pirmieji tai padaryti padeda tėvai, kurie kartais tampa ir pirmaisiais kritikais, todėl artimos aplinkos palaikymas yra itin svarbus.

Praėjusių metų pabaigoje atliktame tyrime dalyvavo daugiau nei 6 tūkst. moterų iš 12 pasaulio valstybių. Kritiškiausiai savo išvaizdą vertina amerikietės, o labiausiai patenkintos – indės.

Justina Gutianskytė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Pavartojote per daug alkoholio? Kokias klaidas darome norėdami pasveikti
Bandydami sumažinti išgerto alkoholio sukeltus negalavimus, žmonės neretai griebiasi savijautą po vakarėlio ne...
Santaros klinikų vadovas prof. Tomas Jovaiša: „Pokytis – tai nuolatinė būsena“
2024 m. birželio 11 d., laimėjęs konkursą į generalinio direktoriaus pareigas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...
Nuo 2023 m. pradžios pacientams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistų
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacie...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų