Susirgimai toksoplazmoze dažniau registruojami tarp moterų. Šis susirgimas pavojingas nėščiosioms.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 112 toksoplazmozės atvejų: 111 įgytos ir vienas įgimtos. 2013 m. didžiausias sergamumo rodiklis buvo tarp 25–34 metų amžiaus asmenų. Dauguma užsikrėtusiųjų – moterys, nes jos dažniau gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže, prižiūri kates. 2013 m. iš viso buvo užregistruota 96 sergančios moterys ir 15 vyrų. 2012 metais susirgimų toksoplazmoze buvo užregistruota daugiau: 164, iš kurių vienas – įgimtos toksoplazmozės atvejis.
Toksoplazmozės infekcijos šaltinis yra sergančios katės, kurios su išmatomis platina sukėlėjus. Nuo užterštos aplinkos užsikrečia naminiai, laukiniai gyvūnai, paukščiai.
Žmonės užsikrečia valgydami užsikrėtusių toksoplazmoze kiaulių, avių, galvijų mėsą, kuri nebuvo pakankamai termiškai apdorota ar buvo žalia, vartodami užterštą vandenį, pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus aplinkos objektus.
Taip pat galima užsikrėsti perpilant ūmine toksoplazmoze sergančio donoro kraują arba persodinant organus bei transplacentiniu keliu, t.y. vaisiaus užsikrėtimas per placentą.
Toksoplazmozės profilaktika:
valgyti tik gerai termiškai apdorotą mėsą; užšaldymas, marinavimas, rūkymas sumažina mėsos užkrėstumą, bet toksoplazmozės sukėlėjų nesunaikina;
nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų vandens telkinių;
vengti kontakto su kačių išmatomis, ypač nėščiosioms;
kates maitinti sausu, konservuotu ar virtu maistu ir laikyti namuose;
nekontaktuoti su svetimomis katėmis, ypač valkataujančiomis;
kontaktavus su žalia mėsa, neplautomis daržovėmis, po tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas, ypač prieš valgį;
mūvėti pirštines dirbant sode, darže; po darbo plauti rankas;
neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos;
po sąlyčio su žalia mėsa kruopščiai nuvalyti stalą ar kitus paviršius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras