Tinsta kojos: kaip sau padėti?

Daugelis moterų norėtų, kad kojos visada būtų lengvos it plunksnelės ir nekeltų diskomforto. Deja, ypač vasarą, jos dažniau tinsta, brinksta, vargina mėšlungis, išryškėja kojų venos. Kodėl taip yra ir kaip sau padėti?

Reklama

Pasak specialistų, kojų tinimo, sunkumo, skausmo ir kitų varginančių simptomų priežasčių yra begalė. Esant dideliems karščiams, kojos gali šiek tiek patinti ar traukti mėšlungis net sveikiems žmonėms. Ypač ilgiau dirbantiems stovimą ar sėdimą darbą, gausiai prakaituojantiems, nes su prakaitu netenkama svarbių mineralinių druskų: natrio, magnio, kalio ir kt.

Kaip tik druskų stygius gali išprovokuoti kojų mėšlungį, skausmą, sukelti tempimo jausmą. Todėl gydytojai pataria karštymečiu gerti negazuotą mineralinį vandenį, papildytą mineralais, daugiau valgyti vaisių ir daržovių.

Dažniausia kojų tinimo priežastis – kraujotakos, limfinės sistemos (limfos nutekėjimo) sutrikimas, ypač venų vožtuvų įgimtas ar įgytas nepakankamumas, išsiplėtusios kojų venos.

Kojų tinimas taip pat būdingas sergant širdies ir kraujagyslių, inkstų, onkologinėmis ir kitomis ligomis, vystantis plokščiapėdystei, deformuojantis pėdai, čiurnai, esant kaulų ar raumenų pažeidimams.

Vyresnio amžiaus žmonėms čiurnos tinimą gali išprovokuoti ir vartojami kai kurie vaistai, ypač nuo padidėjusio kraujospūdžio. Turite žinoti, kad tinstančios kojos signalizuoja apie susilpnėjusią tam tikrų organų funkciją.

Jei kojos nuolat smarkiai tinsta, pasireiškia kojų odos niežulys, tarsi bėgiotų skruzdėlytės, mėšlungis, atsiranda odos patamsėjimų, išryškėja paviršinės kraujosruvos, jaučiate diskomfortą kojose, nedelsdami pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Jis nusiųs pas specialistą (kardiologą, angiochirurgą ir kt.). Negydomas, tarkim, kojų veninės kraujotakos nepakankumas ilgainiui gali paskatinti rastis opas, venų varikozę ar net giliųjų venų trombozę.

Išbandykite natūralias priemones

Ledukų vonelė. Į šaltą vandenį sumeskite ledo kubelių ir laikykite kojas tiek, kiek galite ištverti. Procedūrą po kelių minučių galite pakartoti. Šalta vonelė mažina pabrinkimą, gerina kraujotaką ir šalina nuovargį.

Vaistažolių vonelė. Dirvinių asiūklių, ajerų ąžuolų žievės nuoviras mažina kojų patinimus ir skausmą. Mėtos, šalavijai, šeivamedžiai, pipirmėtės puikiai tinka prakaituojančioms pėdoms. Kelias saujas žolių (galite dėti mišinius) užpilkite 0,5 l verdančio vandens ir 2 minutes pavirkite ant silpnos kaitros. Po 10 min. nukoškite ir supilkite į dubenį su šiltu vandeniu. Pėdas mirkykite apie 15 minučių. Į vonelę lašinti tinka ir eterinis žolelių aliejus.

Druskos vonelė. Druskos vonelės tinka pavargusioms ir pabrinkusioms kojoms bei užkulniams. Į vonelę įpilkite šilto vandens, kad jis apsemtų kojas iki kelių ar bent blauzdų vidurio. Įberkite 2–3 saujas jūros druskos su eteriniais aliejais arba paprastos valgomosios druskos. Kojas mirkykite 10–15 minučių. Jei pėdos prakaituoja, įlašinkite eterinio levandų, rozmarinų, čiobrelių aliejaus – panaikins nemalonų kvapą. Kojų kraujotakai pagerinti tiks eterinis imbierų, kadagių, pušų ir kėnių aliejus.

Vaikščiokite basomis po žolę

Mokslininkų ištirta, kad braidymas basomis po rasotą žolę labai naudingas sveikatai: grūdina organizmą, stiprina imuninę sistemą ir gerina kraujotaką.

Pėdose yra biologiškai aktyvių taškų, todėl vaikščiojimas po ką tik nupjautą žolę ar nelygų paviršių stiprina nervų sistemą ir netgi sužadina lytinį potraukį (ties didžiojo pėdų piršto šaknimi yra erogenines zonas atitinkančių taškų). Vaikščioti reikėtų ne trumpiau kaip 10–30 minučių. Pastoviniuokite ant pirštų galų, pašokinėkite.

Vaikščiojimas basomis neutralizuoja ir statinį krūvį, kuris ypač didėja dėvint sintetinius drabužius. Jei prie ko nors prisilietus nupurto, tarsi trenktų elektros srovė, vaikščiokite basomis ne tik sode, darže, paplūdimyje, bet ir namuose.

Jei kamuoja nemiga, išsiplėtusios kojų venos ar gausiai prakaituoja pėdos, netradicinės medicinos gydytojai pataria braidyti po žolę vakare prieš miegą. Tačiau ši maloni procedūra netinka tiems, kurie serga šlapimtakių ligomis ar turi padidėjusį kraujospūdį.

Gydymas smėliu

Psamoterapiją – gydymą smėliu pripažįsta ir tradicinė medicina. Jis taikomas sergantiesiems artritu, neuralgija, reumatu, radikulitu, kiaušidžių ar gimdos uždegimu. Smėlio vonios padeda ir sutrikus inkstų veiklai, esant šlapimo takų uždegimui.

Jei atostogaujant ėmė mausti sąnarius, susuko radikulitas, paplūdimyje ant skaudamos vietos uždėkite įkaitusio smėlio – skausmą kaip ranka nuims.

Tik neužsikaskite giliai, kad negulėtumėte ant drėgno smėlio. Nedėkite karšto smėlio širdies srityje. Ant viso kūno galite berti 8–10 cm storio smėlio sluoksnį, o ant pilvo ne daugiau kaip 5 cm. Procedūra turėtų trukti ne ilgiau kaip 15–30 min.