Tėvai - IT genijai, vaikai - autistai?(3)

Kembridžo universiteto Autizmo tyrimų centro mokslininkai nustatė, kad žmonės, talentingi matematikos, inžinerijos, IT (informacinių technologijų) srityse, dažniau susilaukia vaikų, turinčių autizmo sutrikimą.

Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas. Autizmui priskiriama autistinis sutrikimas (vaikų autizmas, klasikinis autizmas), Asperger sindromas (lengvesnė autizmo forma), netipiškas autizmas. Autizmas pasireiškia būdingais kokybiniais socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimais. Tokie vaikai savo išvaizda nesiskiria nuo sveikų, tačiau dėl komunikacijos ir elgesio skirtumų autizmo sutrikimą turinčių vaikų aplinkiniai dažnai nesupranta, nes jie atrodo užsidarę, nesuprantami, grubūs, nebendraujantys arba keistai bendraujantys. Tačiau tokie vaikai nėra nejautrūs arba atsiriboję [1].

Lietuvoje nėra atlikta išsamių mokslinių tyrimų šioje srityje, tačiau Kembridžo universiteto mokslininkai, dirbantys Autizmo tyrimų centre, šioje srityje turi geresnes galimybes atlikti išsamesnius tyrimus. Simon Baron-Cohen, Kembridžo universiteto Autizmo tyrimų centro direktorius, su kitais mokslininkais nustatė, kad žmonės, talentingi matematikos, inžinierijos, IT (informacinių technologijų) srityse, dažniau susilaukia vaikų, turinčių autizmo sutrikimą. Tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp talentingų žmonių skaičiaus ir autizmo ligos paplitimo, rezultatai paskelbti 2011 m. „Journal of Autism and Developmental Disorders“.

Tyrimui atlikti buvo pasirinkti trys Olandijos miestai: Eindhoven, Haarlem ir Utrecht. Eindhoveno miestas gerai žinomas kaip naujausių technologijų miestas. 30 proc. šio miesto gyventojų dirba IT ar kituose, su technologijomis susijusiose srityse, kur įsikūrusios tokios kompanijos kaip „Philips“, „ASML“, „IBM“ ar „ATOS Origin“. Kiti du miestai buvo pasirinkti kaip kontroliniai. Gyventojų skaičius, ekonominė, socialinė padėtys šiuose miestuose buvo panašios [2].

Rezultatai parodė, kad autizmas Eindhoveno mieste buvo 2 – 2,5 karto dažnesnis nei kituose dviejuose miestuose. Eindhovene autizmas buvo diagnozuotas 2,3 proc. (229/10 000 vaikų), Haarleme – 0,8 proc. (84/10 000 vaikų), o Utrechte – 0,6 proc. (57/10 000 vaikų) [2].

Įvairiose šalyse atliktų autizmo sutrikimo paplitimo tyrimų duomenys svyruoja tarp 3,3 – 21,1/10 000; net tokiose valstybėse kaip Norvegija (4,3/10 000) ir Suomija (12,2/10 000) ar Švedija (11,6/10 000) gauti duomenys labai nevienodi.

Lietuvoje tirtas autizmo paplitimas tarp Vilniaus miesto 7 – 16  metų vaikų, nustatytas dažnis 11,8/10 000 (1 pav.) [1].

1 pav. Kairėje – autizmo sutrikimų skaičius 10 tūkst. gyventojų (S. Lesinskienės ir kt. duomenys). Dešinėje – autizmo sutrikimų skaičius 10 tūkst. gyventojų trijuose Olandijos miestuose (pagal S. Baron-Cohen duomenis)

Simon Baron-Cohen ir tyrimo bendraautoriai teigia, kad tolesnėse studijose bus siekiama ištirti autizmo paplitimą Silikono Slėnyje, Kalifornijoje.

Autistų tėvai – be jokios pagalbos

Klaipėdoje gyvenantis autizmą turinčio vaiko tėvelis Vidas Karvelis „Vakarų Lietuvos medicinai“ teigė girdėjęs apie šiuos tyrimus ir jų išvadas, tačiau jų nesureikšmina.

„Šiuos tyrimo duomenis tegalime vertinti kaip įdomią hipotezę. Mat tiriant autizmo atsiradimui įtakos turinčias aplinkybes reikėtų įvertinti daugelį aplinkos faktorių. Galbūt toje vietoje, kur daugiau sergančiųjų,  dažniau naudojamasi  mobiliaisiais telefonais ar radijo ryšiu? – svarstė jis. – Neretai panašius tyrimus paneigia kiti tyrimai, atlikti kitoje vietoje. Iš tikrųjų apie autizmo kilmę mokslininkai nėra tarę galutinio žodžio“.

Ne sykį bandęs suburti autizmą turinčių vaikų tėvus, V. Karvelis patyrė, kad tai kol kas labai sunku. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad tokie tėvai yra labai apkrauti savo vaiko problemomis ir neturi laiko nei jėgų bendrauti su kitais.

„Autizmas – pats sunkiausias sutrikimas ir tyrimais įrodyta, jog autistų tėvų  krūvis yra  didžiausias,  o tvarkytis brangiausia“, - sakė jis.

Tačiau net ir susibūrus iškyla klausimas, ką daryti toliau, nuo ko pradėti. „Mat autizmą turintiems vaikams Lietuvoje nėra teikiama jokių paslaugų. Problema yra ne tiek atskirų paslaugų nebuvimas, kiek tai, kad autistams reikalinga visa paslaugų sistema. O šiai sistemai diegti šiuo metu šalyje net nėra tinkamos struktūros.  O tokios struktūros atsiradimo sunkumas prasideda nuo to, kad ją turėtų kurti trys ministerijos: Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo. Kas yra susidūręs su panašiais projektais, žino, kaip „lengvai“ jie yra vykdomi.“

Nors pasaulyje yra kuriamos ir tobulinamos tam tikros sudėtingos terapijos, bet jos labai brangios ir jų metodo tenka mokytis keletą metų.  Kita vertus, Lietuvoje net nėra vienos specialistų grupės, kuri to galėtų imtis. Darbui su autizmu reikia ir medicinos bei neurologijos, psichologijos ir ergoterapijos, socialinio darbo ir specialiosios pedagogikos bei kineziterapijos išmanymo. Tačiau Vyriausybė per esančias struktūras kol kas nieko negali padėti – sveikatos apsaugos sistema orientuota į ligų gydymą (farmacija ir paslaugos ligoninėse). O susidūręs su autizmu – sutrikimu - gydytojas bejėgis (nėra nei vaistų, nei terapijų).

„Lietuvoje net nėra darbui su autistais paruoštų arba besispecializuojančių gydytojų. Neurologai ir psichiatrai ar vidaus ligų gydytojai turi specializuotis šioje srityje, nes kiekvienas autistas vis kitoks, jų net negalima surūšiuoti ar sugrupuoti. Tačiau specialiai į autizmą Lietuvoje niekas nesigilina. Panaši situacija yra daugelyje Europos šalių“, - problemas dėstė V. Karvelis.

vlmedicina.lt

Šaltiniai:

1 Lesinskienė S, Vilūnaitė E, Paškevičiūtė B. Autizmo sutrikimą turinčių vaikų raidos ypatumai. Medicina 2002; 38(4): 405-411.

2. Martine T. Roelfsema, Rosa A. Hoekstra, Carrie Allison, Sally Wheelwright, Carol Brayne, Fiona E. Matthews, Simon Baron-Cohen. Are Autism Spectrum Conditions More Prevalent in an Information-Technology Region? A School-Based Study of Three Regions in the Netherlands. J Autism Dev Disord 2011. DOI 10.1007/s10803-011-1302-1