Skiepytis verta tam, kad rytojus būtų ramus

Sukūrus vakcinas pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: buvo likviduoti raupai, sėkmingai vykdoma poliomielito likvidavimo programa, prasidėjo tymų likvidavimo programa, žymiai sumažėjo sergamumas difterija, stablige, virusiniu hepatitu B, raudonuke ir daugeliu kitų vakcinomis valdomų ligų. Dabar vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas.  

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du-tris milijonus gyvybių. Siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas ligas, PSO rekomenduoja, kad šalyje būtų išlaikytos ne mažesnės kaip 95 proc. skiepijimų apimtys ir neturi likti rajonų, kur skiepijimų apimtys būtų mažesnės negu 90 proc.

Didžiulis vakcinomis valdomų ligų sergamumo sumažėjimas sukėlė ir paradoksalių rezultatų: plačioji visuomenė, o neretai ir medikai užmiršo buvusių ligų paplitimo mastą ir sunkumą, vakcinų vaidmenį ligų kontrolei, neadekvačiai sureikšmindami nepageidaujamus vakcinų poveikius. Sakoma, kad „vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis“. Neramina tai, kad dėl tokio požiūrio dalis vaikų liks nepaskiepyti vakcinomis, kurių jiems reikia. Dauguma jaunų tėvų šiandien nėra matę tymų, parotito, raudonukės, poliomielito, difterijos, stabligės ar kokliušo atvejų ir šių ligų sukeltų komplikacijų. Dėl to dalis šių tėvų kelia klausimą – ar vakcinos ir toliau yra reikalingos. Kai kurios ligos išsivysčiusiose šalyse iš esmės išnyko (pavyzdžiui, poliomielitas ir difterija). Tačiau šios ligos kituose pasaulio regionuose ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai ar imigrantai gali labai lengvai įvežti į šalį.

Jog infekcinės ligos migruoja kartu su žmonėmis iliustruoja ir nemažai pavyzdžių. Nuo 2013 metų gruodžio mėnesio iki 2014 metų vasario mėnesio PSO gavo pranešimus iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos, Kanados ir Jungtinės Karalystės apie įvežtinius tymų atvejus iš Filipinų, kur šiuo metu registruojamas tymų protrūkis.

Šių metų sausio pabaigoje vienoje Suomijos mokykloje tymais susirgo 50 mokinių. Visi susirgusieji buvo neskiepyti arba nepilnai skiepyti tymų vakcina. Infekcijos šaltiniu tapo vienas mokinys grįžęs iš kelionės užsienyje.

Kaip rodo didžiųjų šalių patirtis, žmonėms nebenorint skiepytis ir skiepyti savo vaikų nuo ligų, kurių seniai nėra, jos grįžta. Ligų sukėlėjai niekur nedingo, o žmogus skiepijasi tik tuomet, kai kyla reali grėsmė. Dažnai visi galvoja, kad jei ligos, kurių atvejų užregistruojama labai mažai, jam ir jo vaikams grėsmės nekelia ir nereikia skiepytis. Daugelis vakcinų naudą menkina sakydami, jog ne vakcinos padėjo sumažinti infekcinių ligų sukeltų susirgimų skaičių, bet gerėjančios gyvenimo sąlygos, higiena, tačiau kad ir kokią sterilią aplinką kurtume aplink save, mikroorganizmai keičiasi ir sugeba išlikti bet kokiomis sąlygomis.

Pavyzdžiui, Japonija 1975 metais nutraukė skiepijimą kokliušo vakcina. Per trejus metus iki vakcinos vartojimo nutraukimo šalyje buvo registruota 400 kokliušo atvejų ir 10 kokliušo sukeltų mirčių. Per trejus metus po kokliušo vakcinos vartojimo nutraukimo buvo užregistruota 13 000 kokliušo atvejų ir 13 mirčių. Japonijos sveikatos ministerija, suprasdama, kaip brangiai kainavo jos klaida, vėl greitai pradėjo naudoti kokliušo vakciną.

2013 metais užregistruoti beveik 40 000 raudonukės atvejų Lenkijoje ir apie 14 000 – Japonijoje tai yra geriausias įrodymas, kad vakcinacija ir visuotinis imunitetas yra didžiausia apsauga nuo skiepais valdomų infekcinių ligų. Apie 80 proc. atvejų tiek Lenkijoje, tiek Japonijoje yra užregistruoti tarp 15–29 metų amžiaus berniukų. Šis skaičius rodo, jog tai gali būti selektyvios vakcinacijos padarinys, kada buvo skiepijamos tik mergaitės. Nuo tokio selektyvaus skiepijimo nukentėjo Graikija bei Rumunija.

Vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo vaikus, tikėdamiesi, kad infekcinės ligos juos aplenks, tačiau atsisakydami ar atidėliodami skiepus, tėvai prisiima ir vakcinomis valdomų ligų riziką. Yra daugybė priežasčių kodėl žmonės vengia skiepytis nuo skiepais valdomų infekcijų, tokių kaip raudonukė ir kitų. Svarbiausias to veiksnys yra žmonių nerimas dėl vakcinų saugumo.

Vakcinos vertinamos kaip saugūs vaistiniai preparatai, nepageidaujamos reakcijos dažniausiai lengvos (paraudimas, patinimas) ir savaime praeinančios. Sunkios reakcijos pasitaiko ypatingai retai, apie visas nepageidaujamas reakcijas privaloma pranešti, kiekvienu atveju atliekamas tyrimas. Kasmet Lietuvoje atliekama 800 000 skiepijimų (dūrių) ir kasmet užregistruojama iki 50 nepageidaujamų reakcijų į vakciną. Šis skaičius nepadidėjo ir tada kai pagal farmacijos įstatymą nuo 2013 metų patys pacientai gali teikti pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną.

Taip pat atsisakymui skiepyti vaikus didelės įtakos turi ir religiniai bei kultūriniai įsitikinimai.

2012 metais kokliušo infekcija sukėlė pirmąją mirtį per pastarąjį dešimtmetį, miręs kūdikis buvo 6 mėn. amžiaus, neskiepytas nei viena kokliušo komponento turinčios vakcinos doze. Kūdikis nebuvo skiepytas kadangi tėvai laikėsi nuostatos - vakcina nėra reikalinga.

Sergantys žmonės kelia didėlę grėsmę kūdikiams bei asmenims, kurie negali būti skiepijami dėl jų imunodeficitinės būklės. Nepamirškime rūpintis vaikų gerove ir sukurkime tokią aplinką, kurioje jie galėtų augti sveiki.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras