Ar žinojote, kad pėda – itin svarbus žmogaus organas, užtikrinantis judėjimą – antrą pagal svarbą, po kvėpavimo, žmogaus funkciją? Net menkiausi pėdos sutrikimai gali būti ne tik pačios pėdos skausmų ir problemų priežastis, bet ir lemti viso organizmo judėjimo funkcijos sutrikimą. Dėl pėdos problemų žmogui gali pasireikšti kelio, klubo sąnarių, stuburo skausmai.
„Teigiama, kad tam tikri pėdos sutrikimai gali būti net galvos skausmų priežastis. Todėl net tuomet, kai šie sutrikimai yra nedideli, žmogui reikėtų kreiptis į ortopedą, kad jis pakonsultuotų ir suteiktų reikiamą pagalbą. Išsprendus šias problemas, bus lengviau diagnozuoti ir gydyti kitas“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Vidmantas Žegunis.
Pasitikrinti gali pats
Tai, ar žmogaus pėdos yra sveikos, ar ne, nustatyti gali ir jis pats. Pasak specialisto, pirmasis nesveikų pėdų siunčiamas signalas – tai tam tikri nusiskundimai, kuriuos pajaučia asmuo. „Jam skauda kojas, tam tikrose vietose nuolat susiformuoja nuospaudos, batai vis nutrina kojų pirštus, nuspaudžia kulnus. Tai pirmieji ženklai, kad su žmogaus kojomis kažkas yra ne taip, ir pirmasis etapas, kai žmogus pagal savo skundus nusistato sau ligą“, – aiškino V. Žegunis.
Anot ortopedo traumatologo, pirminės plokščiapėdystės simptomų turi daug kas, tačiau ne visi kreipiasi į gydytoją, nes dėl šių simptomų ypatingų nepatogumų nepatiria, skundų neturi ir gali normaliai gyventi. Į gydytoją žmogus dažniausiai kreipiasi jau tuomet, kai šie simptomai yra gana stiprūs ir žmogaus gyvenimo kokybė dėl jų suprastėja.
Gydymui – įvairūs metodai
Plokščiapėdystė Lietuvoje gydoma įvairiais metodais. Tradiciniai iš jų – tai įvairūs mankštos pratimai, stiprinantys pėdos ir kojų raumenis, taip pat teisingos avalynės parinkimas, į batus dedami ortopediniai įklotai. Pėdoje atsiradus negrįžtamiems pakitimams, vienintelis tokios toli pažengusios plokščiapėdystės gydymo metodas – tai sudėtinga kaulinė operacija. V. Žegunis pažymėjo, kad vėlyvose plokščiapėdystės stadijose „labai sudėtinga tiek chirurgui, tiek ir pacientui“.
Tuo tarpu konservatyvus plokščiapėdystės gydymas – speciali avalynė, įklotai, mankšta ir pan. teigiamus rezultatus duoda maždaug 15 proc. pacientų. „Kitais atvejais pacientui galime tik patarti, kaip su šia liga gyventi, o ne kaip ją greičiau išgydyti“, – sakė specialistas.
Daugiau nei 100 pacientų
Prieš metus gydytojai Lietuvoje pradėjo taikyti naują pėdos nestabilumo gydymo metodą – pėdų korekciją sinus tarsi implantu. Jie Amerikoje ir kai kuriose Europos valstybėse jau kurį laiką yra pagrindinis pagalbos plokščiapadžiams būdas.
Pasak Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytojo ortopedo traumatologo Alekso Makulavičiaus, sinus tarsi implantas – tai titaninis smulkus implantas, kuris, nesudėtingos operacijos metu įdėtas į natūralų plyšį atstato pėdą į normalią padėtį. Šis implantas neleidžia kulnui pasislinkti į išorę ir sustabdo pėdos skliauto pasmukimą.
„Sinus tarsi implantai – tai pėdos nestabilumo, kurio viena iš pasekmių gali būti plokščiapėdystė, gydymo metodas. Šią metodiką Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje taikome jau metus, per šį laikotarpį visoje šalyje gydytojai išoperavo daugiau nei 100 įvairaus amžiaus pacientų – nuo penkerių iki daugiau nei 60 metų amžiaus. Didžioji dalis pacientų – tai 10–30 metų amžiaus žmonės“, – sakė A. Makulavičius.
Išbandė viską
32 metų vilnietė Erika Mockutė plokščiapėdystę paveldėjo. „Mano kulnas buvo šiek tiek pakrypęs į išorinę pado pusę, tačiau daugybę metų didelių nepatogumų ar kojų skausmų nejaučiau, todėl ir į specialistus nesikreipiau. Vėliau kojas ėmė vis stipriau mausti, ypač po didesnio fizinio krūvio. Šio nemalonaus jausmo nepanaikino nei vienu dydžiu didesni batai su ortopediniais įdėklais, nei avalynė žemu aulu, nei specialūs pėdų masažai“, – pasakojo mergina.
Operacijai ji tvirtino nesiryžusi, nes gydytojas buvo sakęs, kad tai sudėtinga procedūra, po kurios laukia ilgas reabilitacijos laikas. „Internete ieškodama informacijos apie plokščiapėdystę sužinojau, kad užsienyje net 80 proc. pacientų gydomi sinus tarsi implantais. Tačiau prieš kelis metus šio gydymo metodo Lietuvoje niekas netaikė“, – kalbėjo Erika.
Po procedūros – namo
Prieš kiek mažiau nei metus sužinojusi, kad gydytojai ir Lietuvoje pradėjo atlikti minėtas implantacijas, Erika ilgai nedvejojo – pati susirado specialistą ir tapo viena iš pirmųjų šalies pacienčių, kuriai į kiekvieną koją buvo implantuota po titano cilindrą.
Erika pasakojo, kad po procedūros praėjus maždaug mėnesiui, jos pėdose susiformavo natūralus linkis – implantai grąžino pėdą į natūralią fiziologinę padėtį. „Procedūra truko apie 15–20 minučių. Po jos dar tą pačią dieną grįžau namo, o kitą dieną jau skubėjau į darbą. Dabar neatsidžiaugiu batų parduotuvėmis – pirmą kartą po gan ilgo laiko galiu rinktis iš visų batų, kurie man patinka“, – džiaugėsi mergina.
Tai, ko reikia
Pasak A. Makulavičiaus, šiuo metu, taikant naująjį gydymo metodą, operuojami ir visiškai jauni žmonės, kuriems liga tik prasideda, ir esant pradinėms plokščiapėdystės stadijoms, ir tiems, kurių plokščiapėdystės stadijos yra gana vėlyvos ir pasireiškia aplinkinių sąnarių skausmais.
„Šis gydymas yra ta grandis, kurios iki šiol labai trūko plokščiapėdystę turinčių asmenų pagalbos sistemoje. Jis suteikė vilčių, nes dauguma pacientų po šios operacijos jaučia pagerėjimą. Žinoma, sinus tarsi implantai Lietuvoje pradėti taikyti ne taip seniai ir pacientų skaičius galbūt nėra toks didelis ar pooperacinis laikas labai ilgas, tačiau neabejoju, kad tai yra būtent tai, ko trūko“, – sakė A. Makulavičius.
Pasitikrinti, ar pėdos sveikos, galima:
• atsistojus prieš veidrodį gerai apžiūrėti pėdą. Joje turi būti aiškiai išreikštas vidinis skliautas – pakilimas. Jei jo nėra, galima įtarti plokščiapėdystę;
• pajūryje einant žmogaus pėdos paliktas įspaudas turi turėti tam tikrą formą, o ne būti ištisinis blynelis. Jei taip nėra – taip pat galima įtarti plokščiapėdystę.
Apie sinus tarsi implantus:
• gydymas jais trunka vos 15 minučių;
• procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą;
• operacija atliekama nedidelį implantą įstatant į natūralią ertmę pėdoje;
• rezultatas matomas iš karto po procedūros;
• reabilitacija trunka apie mėnesį, tačiau vaikščioti galima tą pačią dieną po implantacijos;
• pasaulyje ši procedūra atliekama 15 metų, Lietuvoje – vienerius metus;
• sinus tarsi implantai implantuoti daugiau nei 100-ui lietuvių.
Lina Balsytė