Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Sveikatos visuomenininkų balsas – stipresnis ir vieningesnis(5)

Mindaugas Savickas | 2013-08-01 00:01:40

Liepos 30 d. Seime vykusios konferencijos „Lietuvos sveikatos politika skatinant sveiką gyvenseną“ dalyviai – visuomeninių organizacijų, veikiančių sveikatos srityje, atstovai - pažymėjo, kad Lietuvos gyventojų sveikata yra prasta, didele dalimi dėl ydingo gyvenimo būdo sukeltų ligų. Konferencijos dalyviai savo pranešimuose atskleidė gilumines sveikatos ir  sveikatingumo problemas mūsų šalyje, o visuomenei ir politikams pateikė ambicingus sveikatingumo pasiūlymus, kuriuos priėmus situacija šioje srityje neišvengiamai gerėtų.

Dalyviai
Sveikatos visuomenininkai ir juos palaikantys Seimo nariai pateikė ambicingus visuomenės sveikatinimo pasiūlymus. Mindaugo Savicko nuotr.

Sveikatos dvejamintė

Kai kalbame apie sveikatą, žodžiai nuo veiksmų dažnai skiriasi. Politikai deklaruoja susirūpinimą alkoholizmo problema, bet įstatymai mūsų šalyje „sukalti“ taip, kad alkoholis prieinamas beveik visur ir beveik visiems. Kalbama, kokia svarbi ligų prevencija ir profilaktika, bet sveikatos apsaugos sektorius sukoncentruotas iškirtinai į pasekmių, bet ne priežasčių šalinimą. Įdomu, ar politikai patys tiki tuo, ką sako? Jei taip, tai kodėl žodžiai taip skiriasi nuo veiksmų? Galbūt atsakymą galime rasti garsiajame Džordžo Orvelo romane–antiutopijoje „1984-ieji“ ir čia aprašytame mąstymo būde – dvejamintėje. Dvejamintė – toks mintijimo būdas, kai žmogus žino tam tikrus dalykus esant melu ir veidmainyste, bet tuo pat metu nuolankiai juos priima ir net jais tiki.

Psichiatras biomedicinos mokslų daktaras Aurelijus Veryga sako, kad dvejamintės pėdsakų galima įžvelgti ir politikų mintyse, ir kur kas platesnėse erdvėse. „Žmonės teigia, kad jiems sveikata rūpi, bet paprastai elgesys nuo teiginių dažnai skiriasi. Man keista, kad per mėnesį laiko galiu gauti keturias žinutes iš „Iki“ prekybos tinklo apie tai, kad vynui taikoma 30 proc. nuolaida, bet niekada nesu gavęs žinutės iš savo šeimos gydytojo, kad turiu ateiti pasitikrinti sveikatos ar dar ką nors turiu padaryti“, - pradėdamas savo pranešimą stebėjosi doc. dr. A. Veryga.

A. Veryga
Aurelijaus Verygos teigimu, valstybė turėtų pasinaudoti galimybe ir į savo piliečių sveikatą investuoti dalį iš alkoholio ir tabako akcizų surinktų pinigų. Mindaugo Savicko nuotr.

Anot doc. dr. A. Verygos, sveikatos priežiūros specialistai puikiai žino, kad tabakas ir alkoholis yra du iš keturių svarbiausių sveikatos rizikos veiksnių, pražudančių daugiausiai žmonių prieš laiką. „Įdomu klausyti žmonių, sakančių – „tai ką, jei aš negersiu, nerūkysiu, reiškia, amžinai gyvensiu?“ Ne, nė vienas mes negyvensim amžinai, bet klausimas, kurį reikėtų kelti – kaip ir kiek gyvensime. O didžioji Lietuvos žmonių dalis iš gyvenimo išeina ne laiku, ir tai nutinka daugiausia dėl širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat dėl vėžinių ligų. Svarbiausias dalykas, kurį privalome akcentuoti – didžioji šių ligų dalis yra išvengiama. Galbūt mes negalime išvengti padidėjusio Saulės aktyvumo, negalime pakeisti savo genų, bet negerti ir nerūkyti galime kiekvienas“, – paprastas, bet kažkodėl už visuomenės prioritetų ribų atsiduriančias tiesas dėstė gydytojas.

Trukt už vadžių – vėl nuo pradžių

Anot jo, žinant šiuos dalykus, reiktų imtis paprastų ir patikrintų priemonių, kurios skatintų negerti ir nerūkyti. „Kai paklausi bet kurių šalių, kurių rodikliai šiose srityse yra geri, atstovų, ką jie padarė, šie sako: „Darėme viską, kas įmanoma ir kas veikia“. O kai mes pradedame kalbėti apie konkrečias priemones, prasideda keistos kalbos. Kai sakome – reiktų didinti ir kelti alkoholio ir rūkalų akcizus bei kainas, mums sako: „Gal reikia kažką kitą daryti, gal daugiau šviesti“. Tuomet  sakome – gerai, plėtokime švietimą. Atsako: „Ne, nėra pinigų, gal tada geriau ką nors uždrauskime, ribokime“. Sutinkame – gerai, uždrauskime, ribokime, bet vėl pradedama kitokia kalba: „Gal vis dėlto reikia šviesti, per šeimas kaip nors veikti“. Ir vietoje to, kad nors ką nors darytume, nepadarome nieko“, – apie alkoholio ir rūkalų vartojimo prevencijos problematiką pasakojo doc. dr. A. Veryga.

Pasak gydytojo, priemonės, kurios šioje srityje efektyvios, yra puikiai žinomos, bet joms reikia pinigų. „Tai švietimas, socialinė reklama, bet jai reikia pinigų. Gal kas nors gali, geros valios vedamas, parodyti per televiziją du tris klipus ar piešinius, kuriuos sukuria vaikai, bet to nepakanka. Kol mes vis dar ginčijamės, ar galima 2 proc. tabako ir alkoholio akcizo skirti į specialų fondą, kad valstybė galų gale sugebėtų nupirkti tą socialinę reklamą ir panašius dalykus, ta kita pusė meta milijonus, kad mūsų vaikai ir gertų, ir rūkytų“, – kalbėjo visuomenininkas.

Vytautas Valevičius
Vytautas Valevičius augančią antsvorio problemą siūlo spręsti fiziniu aktyvumu. Mindaugo Savicko nuotr.

Sveikatos testas politikams

Vienas iš konferencijos dalyvių pasiūlymų visuomenei ir politikams – valstybės biudžete nustatyti programą–fondą sveikos gyvensenos ir blaivybės skatinimui, skiriant į šį fondą 2 proc.  surenkamų tabako ir alkoholio akcizų. Iki šiol iš maždaug 1,5 mlrd. šiuo būdu surenkamų mokesčių sveikos gyvensenos ir blaivybės puoselėjimui neskirta nė vieno procento. „Dar įdomiau, kad žmonės yra mulkinami. Viešojoje erdvėje nuolat pabrėžiama, kad didžiausi mokesčių mokėtojai Lietuvoje yra „Orlen Lietuva“, „Philip Morris Lietuva“. Tik čia yra viena bėda – iš tiesų ne jie moka tuos mokesčius. Juk tai akcizai, kuriuos sumoka Lietuvos žmonės, ateidami į parduotuves ir išleisdami pinigus. O valstybė nemato reikalo net mažos žmonių sumokėtų pinigų dalies skirti tam, kad būtų galima gyventi sveikiau ir laimingiau“, – kalbėjo doc. dr. A. Veryga.

Ar sveikatos metais, kuriais paskelbti 2013-ieji, valstybė pasinaudos šansu dalį šių pinigų investuoti į brangiausią turtą – savo piliečių sveikatą?

Globalios problemos sprendimai paprasti

Sveikatos politikos ekspertas dr. Vytautas Valevičius savo pranešime akcentavo dar vieną globalią ligą – svorio perteklių. „Naujausių amerikiečių tyrimų išvados – svorio perteklius Amerikoje šiuo metu yra pagrindinė ligų priežastis. Dažnai valgomas vadinamasis greitas maistas, kuris labai lengvai patenka į kūną, bet ne į sveikatą. Mūsų Klaipėdoje daryti tyrimai rodo, kad ši problema tampa vis aktualesnė, ir mes einame amerikiečių pramintu taku. Amerikiečiai perteklinio svorio problemoms spręsti jau dabar skiria milijardus, o mes jų neturime ir niekada neturėsime. Vadinasi, būtina tuo keliu toliau neiti ir išvengti, kad pusė Lietuvos gyventojų turėtų perteklinio svorio“, – kalbėjo ekspertas.

Anot dr. V. Valevičiaus,  problemos išvengimo priemonės yra paprastos ir visiems žinomos. Bene pagrindinė – fizinis aktyvumas. „Žmogus turi gauti fizinio aktyvumo mokymus ir galimybes – nuo kūdikystės iki gilios senatvės. Paprasčiausia mankšta turėtų būti visuotinio gyvenimo norma – kaip dantų valymas, veido prausimas. Kodėl moterys šukuosenai gali skirti 20 min., bet 5 – 7 minučių mankštai negali? Fizinis aktyvumas turėtų būti skatinamas ir puoselėjimas valstybiniu lygiu. Jeigu kalbame apie mokyklas, fizinio lavinimo pamokos pas mus kažkodėl nevertinamos, prioritetas – užsienio kalba, matematika su chemija, bet jokiu būdu ne fizinis aktyvumas“, – dar vieną visiems žinomą, bet nepelnytai pamirštą reiškinį įvardino ekspertas.

Kiek laiko reikia mokytis užsienio kalbos?

Tinkamai tai darant, skiriant pakankamai pastangų, užsienio kalba išmokstama per dvejus trejus metus. V. Valevičius atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, anglų kalbos mūsų šalyje kažkodėl mokomasi ir 10, ir 11, ir 17 metų. Ir vis tiek ne visada išmokstama. „Aš prancūzų kalbą mokiausi dvejus metus. Dabar primiršau, bet jeigu man reikės, nuvažiuosiu į Prancūziją ir per keletą savaičių kalbą prisiminsiu. Tam tikrai nereikia 17 metų. Tai kodėl čia tiek laiko mokomasi? O paskui sakoma – vaikai perkrauti, nieko nespėja, jiems stresas. Vadinasi, kažkas ne taip su švietimo sistema. Bet esmė ta, kad panorėjus būtų galima rasti laiko fizinį aktyvumą skatinančiai pamokai kartą per dieną. Ir ją padaryti privaloma. Sveikam žmogui ir kalbą išmokti lengviau. O nesveikam vargu ar ji bus labai reikalinga“, – kalbėjo V. Valevičius.

Būtina atrasti prieinamas fizinio aktyvumo formas

Sveikatos eksperto teigimu, nereikia manyti, kad visi privalo žaisti futbolą, krepšinį ar tinklinį. „Fizinė veikla gali būti labai aktyvi. Nuo mankštos iki jogos pratimų. Tam net sąlygų ypatingų nereikia – joga galima būtų užsiimti klasėse. Jeigu tik yra noro, visada galima rasti fizinio aktyvumo formas, kurios prieinamos ir patrauklios. Štai Japonijos mokyklose privalomas dalykas – imtynės ant tatamio. Mums gal ir keista, bet jiems tinkama, patrauklu. O jeigu patrauklu – vaikai stengiasi. Ir pas mus turėtų būti atrasta patraukli fizinio aktyvumo forma, privaloma tvarka ten, kur yra mokiniai“, – sakė  V. Valevičius.

Kad kalbos neliktų kalbomis, sveikatos srityje dirbančių Lietuvos visuomeninių organizacijų priimtoje rezoliucijoje siūloma vietoje dabartinių dviejų fizinio aktyvumo pamokų per savaitę visose šalies mokyklose ir gimnazijose įvesti penkias privalomas pamokas.

Apie kitų konferencijos dalyvių pranešimus ir pasiūlymus – kitame straipsnyje.

Mindaugas Savickas

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (5)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų