Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje: ką pasakė Konstitucinis Teismas?(1)

Konstituciniam Teismui gegužės 16 d. paskelbus nutarimą dėl pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, visuomenėje kilo daug diskusijų, kaip turėtų būti suprastas šis nutarimas ir kokia ateitis po jo laukia Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos.

Nacionalinės privačių ligoninių asociacijos atstovės, teisininkės Ievos Rasimaitės nuomone, Konstitucinis Teismas savo nutarime aiškiai išskyrė, kaip valstybė turėtų apmokėti sveikatos priežiūros paslaugas. Visų pirma, pabrėžia teisininkė, Konstitucinis Teismas apmokėjimo prasme sveikatos priežiūros paslaugas suskirstė į du tipus:  būtinosios pagalbos paslaugas ir visas kitas sveikatos priežiūros paslaugas.

„Būtinoji pagalba – tai skubi, neatidėliotina pagalba, kai gresia pavojus paciento gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku galėtų sukelti sunkių komplikacijų grėsmę. Valstybė prisiima atsakomybę ir visiškai apmoka tokias paslaugas visiems Lietuvos piliečiams. Tuo tarpu visos kitos paslaugos – apsilankymai pas šeimos gydytojus, odontologus, specialistų konsultacijos, planinės stacionaro paslaugos – gali būti apmokamos ne tik iš valstybės lėšų, bet ir iš papildomo sveikatos draudimo ar gyventojų lėšų”, - pažymi I. Rasimaitė.

I. Rasimaitės teigimu, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sveikatos priežiūros paslaugos, nepriskiriamos prie būtinosios pagalbos paslaugų, gali būti teikiamos ne visiems, o tik apsidraudusiems. Taip pat nutarime nurodyta, jog būtinosios pagalbos paslaugų ribas turi nustatyti ne Sveikatos apsaugos ministerija, o Seimas, ir negalima išplėsti šios sąvokos tiek, kad ji apimtų visas sveikatos priežiūros paslaugas.

„Būtinoji pagalba yra tiesiogiai susijusi su žmogaus gyvybės gelbėjimu ir išsaugojimu. Kadangi ji yra apmokama iš valstybės biudžeto, pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, ji negali būti plečiama tiek, kad tai sudarytų per didelę naštą šalies finansams“, - aiškina teisininkė. Pasak teisininkės, būtinosios medicinos pagalbos samprata ir turinys taip pat turės būti suderintas ir tarp Europos Sąjungos valstybių, nes tokį įsipareigojimą Lietuva prisiėmė pagal medicininio turizmo direktyvą.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs buvusio ir esamo teisinio reguliavimo visumą, pripažino, kad šiuo metu esama mišri sveikatos priežiūros finansavimo sistema neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio teismo išaiškinimu, taisykles, pagal kurias privačios gydymo įstaigos sudaro sutartis su valstybe, pretenduodamos į valstybės ar PSD fondo lėšas, galima nustatyti tik įstatymu. Taigi, teisininkės nuomone, turėtų būti paruošti atitinkamų teisės aktų pakeitimai, kuriuos turėtų svarstyti Seimas.

„Teismas pasakė, kad tokių sutarčių sudarymo tvarka turi būti paremta objektyviais, iš anksto žinomais ir nediskriminaciniais kriterijais. Be to, šiais kriterijais negali būti paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė bei kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai: privačios nuosavybės teisė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Valstybės pareiga užtikrinti sveikatos apsaugą negali tapti priežastimi paneigti kitus Konstitucijos straipsnius“, - sako I. Rasimaitė.

Teisininkė pažymi, kad bet koks draudimas steigtis privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, argumentuojant, kad valstybėje jau egzistuoja reikiamas sveikatos priežiūros įstaigų kiekis, būtų antikonstitucinis, taip pat prieštarautų Europos Sąjungos teisei.

Vis dėlto svarbiausias dalykas, kurį išaiškino Konstitucinis Teismas, yra tai, kad pacientas turi teisę rinktis sveikatos priežiūros įstaigą.

„Nereikia pamiršti, kad sveikatos apsaugos sistema veikia pacientui. Konstitucinis Teismas aiškiai pasisakė, kad pacientas turi teisę rinktis, o valstybės veiksmai turi nepaneigti šios jo teisės. Jei žmogus nori gydytis privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje ir taip nesukuria nepagrįstos naštos kitiems, negalima žmogui drausti to daryti”, - sako I. Rasimaitė.

vlmedicina.lt