Sveikatos apsaugos ministras nemąsto apie Lietuvos sveikatos priežiūros įvertinimą

Tapti Europos sveikatos priežiūros čempionu – Lietuvoje tai, matyt, skamba kaip utopijų utopija. Kitą savaitę Briuselyje bus paskelbta, kokia valstybė juo tapo, bet Lietuva šiuo įvykiu nelabai tesidomi. „Joks ministras į tuos apdovanojimus nevažiavo ir dabar nesiruošia“, –  sakė SAM atstovė spaudai, paklausta, kokiomis nuotaikomis ministerijoje laukiama Europos sveikatos vartojimo indekso.

 Tarptautinis įvertinimas

 Gegužės 15 d. Briuselyje, Europos Parlamento rūmuose, bus paskelbta, kuri iš 34 ES valstybių buvo įvertinta aukščiausiai pagal ES metinį sveikatos priežiūros indeksą. Tyrimą „Euro Health Consumer Index“ (Europos sveikatos vartojimo indeksas) vykdo Briuselyje įsikūrusi organizacija „Health Consumer Powerhouse“.

 „Atviras vertinimas gerina kokybę. Pristatydami savo išvadas pagal daugiau nei 40 skirtingų vartotojų indeksų,  „Health Consumer Powerhouse“ padeda pasirinkti pacientams ir piliečiams, o vyriausybėms leidžia pasitikrinti realią sveikatos priežiūros situaciją“, – teigiama 2009 m. tyrimo ataskaitoje.

 Šis tyrimas tapo standartiniu Europos sveikatos priežiūros sistemų įvertinimu. Tyrime šiemet lygintos 34 valstybių sveikatos apsaugos sistemos pagal 38 rodiklius, susijusius su šešiomis vartotojams svarbiausiomis Europos sveikatos priežiūros sistemos sritimis: pacientų teisių ir informacijos, e. sveikatos, gydymo laukimo laiko, paslaugų ir vaistų prieinamumo.

 Tyrimą sudaro oficialiosios statistikos, pacientų apklausų ir nepriklausomų tyrimų, kuriuos atlieka Briuselyje įsikūrusios organizacijos „Health Consumer Powerhouse“ specialistų grupės, duomenys.

 Lietuva – nuolatinė autsaiderė

 Europos sveikatos paslaugų indekso rezultatai paskutinįkart skelbti 2009 m. Tada paaiškėjo, kad Lietuva ES sveikatos priežiūros sistemų įvertinimo rikiuotėje atsidūrė 29 vietoje iš 33. 2008 m. ji buvo pakilusi iki 24 vietos. 2007 m. Lietuva buvo 26 vietoje iš 29 ir tai palyginus buvo itin gerai, nes 2006 m. ji buvo pačioje lentelės apačioje.

 Prieš trejus metus Lietuva surinko 546 taškus iš 1000 galimų. Kaip buvo skelbiama, nepaisant to, kai kurie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos rodikliai, pavyzdžiui, pacientų teisės ir informacija, medicininės kortelės įrašų prieinamumas ir galimybė sužinoti objektyvią diagnozę, buvo gana neblogai įvertinti. Tačiau gydymas ir vaistai ligoniams yra sunkiai prieinami, o gydymo rezultatai nepatenkinami.

 „Lietuvai slysta žemė iš po kojų, tuo tarpu kitos šalys žengia pirmyn, – analizuodamas tyrimo išvadas 2009 m. teigė tyrimų ir informacijos organizacijos „Health Consumer Powerhouse“ pirmininkas dr. Arne Björnberg. – Ši prasta padėtis gali dar pablogėti dėl finansų krizės.“

 Panašu, kad organizacijos prezidento žodžiai buvo pranašiški. Per tą laiką nukrito sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė, vis stringa e.sveikatos projektai, niekaip nepažabojama korupcija sveikatos priežiūros srityje.

 Gerų rezultatų nesitiki

 Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas apgailestavo dėl tokių prastų ankstesnių metų Lietuvos rezultatų sveikatos priežiūros vartojimo indekso reitinge. Jo manymu, taip įvyko dėl to, kad institucijos, turėjusios organizacijai „Health Consumer Powerhouse“ pateikti duomenis apie Lietuvos apsaugos sistemą, į tai žiūrėjo nepakankamai dėmesingai.

„Tikiuosi, kad SAM ir kitos institucijos, kurios pateikia informaciją vertinimui, šį kartą pateikė išsamius duomenis, nes pasirodo, kad anksčiau būdavo pateikiami netikslūs duomenys arba niekas nebūdavo pateikiama. Tokiu atveju tyrime dalyvaudavo pasenę, netikslūs duomenys. Pernai mes atkreipėme SAM dėmesį į tai, kad pažiūrėtų į tą tyrimą rimtai“, – pasakojo A. Matulas.

 Vis dėlto tarptautinės organizacijos tyrimą politikas vertina skeptiškai, nes jame neįvertinami rodikliai, kurie turėtų būti svarbūs. Pavyzdžiui, tyrime nėra įvertinamas socialinis jautrumas. A. Matulas aiškino, kad šis vardiklis Lietuvoje yra geriausias Europoje – iš trijų milijonų gyventojų apdrausti yra daugiau nei du milijonai.

„Svarstėme šį klausimą komitete. Tas indeksas yra populistinis, jis neatspindi realios situacijos, nes žmonių pasitenkinimas sveikatos priežiūros sistema priklauso nuo visuomenės išsivystymo lygio, suvokimo, nuo ko priklauso sveikata. Tad gero rezultato šiame reitinge nesitikime, nes tyrimai rodo, kad per 50 proc. žmonių mano, kad už jų sveikatą yra atsakingi valdžios atstovai, gydytojai, bet ne jie patys. Taip pat lietuvių pasitenkinimo sveikatos apsauga lygis priklauso ir nuo to, kad jie jį vertina lygindami su sovietmečiu, kai galėjo eiti pas gydytoją be jokio siuntimo. Anglijoje ar Prancūzijoje to niekada nebuvo, tad vertindami sveikatos paslaugų prieinamumą, jie nėra tokie griežti kaip lietuviai“, – mintimis dalijosi A. Matulas.

 Stebuklų šių metų reitinge Lietuvai jis neprognozuoja, tačiau atsižvelgdamas į tyrimo trūkumus ir realią sveikatos apsaugos situaciją, mūsų šaliai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas skirtų bent septynioliktą vietą iš 34.

 Ministerija tyrimo nesureikšmina

 SAM nuomonė apie tarptautinės organizacijos vykdomą tyrimą kritiška. SAM Ryšių su visuomene skyriaus atstovai dėstė, kad „The Health Consumer Powerhouse“, skaičiuojanti sveikatos priežiūros vartojimo indeksą, yra privati bendrovė, atliekanti 35 valstybių (ne tik ES šalių) sveikatos sistemų monitoringą.

 „Kaip privati bendrovė, pateikianti neoficialius savo ekspertų nuomonėmis grindžiamus įvertinimus, „The Health Consumer Powerhouse“ pati sprendžia, kokiais duomenimis iš kokių šaltinių remtis. Iki šių metų ši bendrovė bendravo su pačios pasirinktais ekspertais Lietuvoje ir nei duomenų atrankos, nei atitinkamų paslaugų efektyvumo, pasitenkinimo jomis parinkimo, matavimo kriterijų su SAM nederindavo, – teigiama ministerijos laiške. – 2012 m. „The Health Consumer Powerhouse“ kreipėsi į SAM ir jai pavaldžias įstaigas, atsiųsdama klausimyną ir prašydama peržiūrėti vertinimus, kuriuos jų pačių ekspertai suteikė Lietuvos sveikatos priežiūros vartotojų srityje. Kadangi kai kurie „The Health Consumer Powerhouse“ vertinimai ir jiems naudoti duomenys neatitinka SAM turimų objektyvių statistinių duomenų, SAM specialistai diskutavo su „The Health Consumer Powerhouse“ atstovais pateikdami argumentus, grindžiančius abejones bendrovės siūlomais vertinimais.“

Ministerija atkreipė dėmesį, kad skiriasi valstybių sveikatos priežiūros sistemos, duomenų surinkimo organizavimas, todėl privačios bendrovės neoficialūs duomenys, SAM manymu, ne visada gali tiksliai atspindėti realią padėtį kiekvienoje valstybėje, kurių indeksus skaičiuoja ši bendrovė.

 Vis dėlto SAM pabrėžė, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas – visų SAM priimamų sprendimų tikslas. 2009-2011 m. SAM priimtų sprendimų sveikatos priežiūros paslaugų pertvarkos, vaistų politikos srityse įgyvendinimo analizės rodo ir žmonių pasitenkinimo paslaugomis didėjimą, ir vaistų kainų sistemišką mažėjimą. Jeigu „The Health Consumer Powerhouse“ ekspertai vertinimams pasirinko realią padėtį šalies sveikatos priežiūros sistemoje atspindinčius duomenis, SAM atstovai neabejoja, kad indeksas parodys kokybines permainas Lietuvoje. 

Iš ko pasimokyti?

 2008 ir 2009 m. Europos sveikatos priežiūros čempione tapo Olandija. Spėjama, kad ir šiemet šios valstybės sveikatos apsaugos ministras turės progą pasidalinti savo komentarais per Europos sveikatos vartojimo indekso apdovanojimus.  

 Tyrimo organizatoriai mano, kad olandų pasitenkinimas sveikatos priežiūra didele dalimi kyla iš to, kad jų šalyje sveikatos draudimo teikėjai konkuruoja tarpusavyje ir yra atskirti nuo sveikatos priežiūros įstaigų. Taip pat Olandijoje yra ištobulintas pacientų organizacijų dalyvavimas sveikatos priežiūros politikos sprendimuose.

 Šalies sėkmės priežastis gali slypėti ir tame, kad Olandijos sveikatos priežiūros srityje sprendimai priimami greitai ir aukštu lygiu. Pagirtinas ir bendradarbiavimas tarp olandų pacientų ir medikų.

 Tačiau kaip reikšmingiausią sveikatos priežiūros svertą tyrimo autoriai įvardija Olandijos sveikatos priežiūros politikų ir biurokratų atskyrimą nuo politinių sprendimų. Jis įvardijamas kaip didžiausias nei bet kur Europoje.

 Kaip sudaromas sveikatos priežiūros indeksas

 Europos sveikatos vartojimo indekso tyrimo organizatoriai neatsižvelgia į tai, ar nacionalinė sveikatos apsaugos sistema yra viešai, ar privačiai finansuojama ar valdoma. Šio indekso tikslas yra sveikatos vartojimo stiprinimas, o ne politinių ideologijų skleidimas, kaip teigiama 2009 m. tyrimo ataskaitoje. Per dialogą ir bendradarbiavimą tyrimą atliekanti organizacija nori būti laikoma partneriu gerinant sveikatos apsaugą Europoje.

 Europos sveikatos vartojimo indekso įvertinamas pagal projekto planą vyksta keturiais etapais. Pirmasis iš jų – pradinis ekspertų komiteto susitikimas, esamų duomenų apžvalga. Svarbiausia veikla yra įvertinti šalių aktualios informacijos pasiekiamumo apimtį ir prieinamumą. Tam naudojamasi internetine ir leidinių paieška, interviu su svarbiais asmenimis telefonu ir el. paštu, prireikus ir susitinkama.

 Antrajame etape renkami duomenys, kurie įtraukiami į Europos sveikatos vartojimo indekso tyrimą. Atrenkamos svarbios sritys, apie kurias reikia papildomos informacijos, ir vykdomas duomenų rinkimas. Taip pat vykdomi tyrėjų vizitai į Sveikatos apsaugos ministerijas ir valstybines agentūras sveikatos apsaugos paslaugų kokybei tikrinti. Visu šiuo metu palaikomas reguliarus ryšys su Ekspertų komitetu, kad būtų aptarti indikatoriai, juos apibrėžiantys kriterijai, duomenų gavimo problemos, išanalizuojami duomenų iš skirtingų šaltinių neatitikimai.

 Trečiame etape konsultuojamasi su Europos pacientų advokatais ir pačiais piliečiais per išorinės agentūros atliekamą apklausą. Galiausiai išsiunčiami preliminarūs įvertinimai šalims, be lyginimo su kitų šalių rezultatais. Taip pat paraginama iki nurodytos datos atsiųsti atnaujinimus ir pataisymus.

 Paskutiniame etape vykdomas projekto pristatymas ir pateikiamos ataskaitos. Parengiama ataskaita, aprašanti Europos sveikatos vartojimo indekso sudarymo principai, indeksas pristatomas spaudos konferencijoje, seminare ir internete.

 Tirdami valstybių sveikatos priežiūros paslaugas tyrėjai analizuoja sveikatos priežiūros įstatymus, susijusius su pacientų teisėmis, pacientų organizacijų įtraukimu į sprendimų priėmimą, teisę į antrą nuomonę. Tiriama, kaip pacientai gali pasiekti informaciją apie savo sveikatos įrašus. Nagrinėjama, kaip pacientai gali tiesiogiai susisiekti su gydytoju internetu arba kitu būdu 24 val. kiekvieną savaitės dieną. Tyrime svarbu, kaip vyksta laboratorinių testų rezultatų pateikimas tiesiogiai pacientui per e. sveikatos sprendimus, kaip pacientai turi galimybę internetu užsiregistruoti gydytojo vizitui, kaip išrašomi e. receptai. Tiriama galimybė apsilankyti pas šeimos gydytoją tą pačią dieną, kokios egzistuoja galimybės pasiekti specialistą. Taip pat nagrinėjama, ar vėžio terapija atliekama mažiau nei per 21 dieną, ar dauguma nedidelių operacijų atliekamos iki 90 dienų. Taip pat svarbu, kokie yra sveikatos priežiūros rezultatai, t.y. kokia yra vaikų mirčių statistika, mirtingumas nuo vėžio, savižudybių lygis, sergamumo diabetu lygis, mirtingumas po širdies infarkto. Tiriamas, koks yra sveikatos priežiūros sistemos likvidumas, kataraktos operacijos 100 tūkst. žmonių, kuriems yra daugiau nei 65 metai, vaikų vakcinacija, inkstų transplantacija milijonui žmonių, ar dantų priežiūra yra įtraukta į viešosios sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, mamografijų dažnumas, neformalūs mokėjimai gydytojams, naujų vaistų prieinamumas, naujų vaistų nuo vėžio taikymas ir kita.

 Zita Voitiulevičiūtė