Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos pasiekimai ir trūkumai: žvilgsnis iš svetur

Dėl ilgų eilių, piktų gydytojų, brangių vaistų, sunkiai prieinamų specialistų, reabilitacijos, gydytojų kompetencijos vis besiskundžiantys lietuviai dažnai atsidūsta prisimindami „senus gerus laikus“, kai sveikatos priežiūra jiems nekainavo, kai į gydytojo kabinetą pacientai belsdavosi be siuntimo. O dabar atrodo, kad viskas tik blogėja. Vis dėlto Lietuva nuo sovietmečio turi neprasto palikimo, o dabartinė valdžia lėtai, kartais skandalingai, bet diegia naujoves, bando spręsti problemas. Pažvelkime, kaip mūsų sveikatos priežiūros sistemą pagal atskirus indikatorius įvertino tarptautiniai ekspertai iš Europos sveikatos priežiūros indeksą matuojančios organizacijos „Health Consumer Powerhouse“.

Reklama

 Tęsiame straipsnių ciklą, kurį paskatino tarptautinių sveikatos vertintojų kompanijos „Health Consumer Powerhouse“ tyrimas, pagal kurį Lietuvai tarp 34 Europos valstybių sveikatos priežiūros sistemų atiteko 26 vieta.

 Tai geriausias Lietuvos šiame tyrime pasiektas rezultatas nuo 2007 m. „Vakarų Lietuvos medicinai“ viešint Briuselyje, kuriame buvo pristatyti šių metų Europos sveikatos paslaugų indekso tyrimo rezultatai, organizacijos „Health Consumer Powerhouse“ vykdomasis direktorius Arne Bjornberg pasidžiaugė Lietuvos sveikatos apsaugos pasiekimais. Mūsų šalis minima kaip viena iš „greitai kopiančiųjų“.

Nepasitikėjo vertinimu

Anksčiau, kol dar nebuvo paskelbti šių metų rezultatai, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išreiškė poziciją, kad kaip privati bendrovė, pateikianti neoficialius savo ekspertų nuomonėmis grindžiamus įvertinimus, „Health Consumer Powerhouse“ pati sprendžia, kokiais duomenimis iš kokių šaltinių remtis ir kad kai kurie šios organizacijos vertinimai ir jiems naudoti duomenys neatitinka SAM turimų objektyvių statistinių duomenų. Apie tyrimui naudotus metodus „Vakarų Lietuvos medicina“ rašė  savaitės pradžioje. 

SAM specialistai diskutavo su „Health Consumer Powerhouse“ atstovais pateikdami argumentus, grindžiančius abejones bendrovės siūlomais vertinimais.

„Vakarų Lietuvos medicinai“ tyrimą vykdžiusios organizacijos vykdomasis direktorius Arne Björnberg patvirtino, kad buvo diskutuota su SAM, ir pabrėžė, jog atsižvelgė į mūsų šalies sveikatos politiką vykdančios ministerijos pastabas, nors ministerijos atstovai tvirtina, kad kelios išvados taip ir liko neaiškios.  

 Tarptautiniai vertintojai indikatorių pagal nediagnozuotą diabetą Lietuvai įvertino neigiamai. SAM dėl to kreipėsi į specialistus endokrinologus.

 „Jų nuomone, pagal cukrinio diabeto paplitimo dažnį galima išskaičiuoti nediagnozuoto diabeto rodiklį. Jis Lietuvoje siektų mažiau nei 2,6 procento. Atkreipėme dėmesį, kad šis rodiklis Lietuvoje nemonitoruojamas, taigi neaišku, kokiais duomenimis pagrįstas klausimyno vertintojų skirtas neigiamas balas“, – teigiama SAM komentare apie tarptautinį vertinimą „Vakarų Lietuvos medicinai“.

 Pacientų teisės – tarp vidutiniokų

 Iš 1000 galimų taškų Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų sistemai buvo skirti 585. Kaip ir daugelis valstybių, taip ir Lietuva daugiausiai teigiamų įvertinimų gavo Pacientų teisių ir informacijos subdisciplinos kategorijoje. Joje Lietuva surinko 131 balą, o tuo tarpu subdisciplinos lyderė – Danija – 175 balus. Pacientų teisių srityje prasčiausia situacija nustatyta Graikijoje, Bulgarijoje, Maltoje ir Rumunijoje. Šios šalys surinko po 88 balus.

 Iš dvylikos indikatorių, susijusių su pacientų teisėmis, šeši Lietuvai buvo įvertinti teigiamai – palankiai įvertinta su sveikatos priežiūra susijusi įstatyminė bazė, pacientų organizacijų įtraukimas, teisė į antrą nuomonę, galimybė susipažinti su asmens sveikatos įrašais, nepriekaištingos reputacijos gydytojų registras, nuolatinė sveikatos priežiūros informacija internetu arba telefonu. Vidutiniškai buvo įvertintos Lietuvos pacientų galimybės be juridinio įsikišimo gauti kompensacijas už medikų klaidas.

 Nors Lietuvoje jau daug metų diskutuojama apie e. sveikatą, vis bandoma ją diegti, investuojama į elektroninių receptų projektą, bet ši sritis Lietuvoje tyrėjų vis dar vertinama neigiamai. Neigiamai vertinamas ir Lietuvos pasiruošimai pacientų mobilumui tarp Europos valstybių, sveikatos paslaugų teikėjų kokybės reitingavimo parengimas ir bendrosios praktikos gydytojų, diagnozėms naudojančių elektroninius pacientų sveikatos duomenis, procentas.

 SAM po tyrimo rezultatų paskelbimo atkreipė dėmesį, kad neigiamai buvo įvertintas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų reitingavimas, nors SAM jį siūlė vertinti kaip iš dalies vykdomą, nes informacija apie sveikatos priežiūros teikėjus nėra susisteminta ir nepateikiama kaip reitingavimo sąrašas, bet Valstybinės ligonių kasos prie SAM, teritorinių ligonių kasų interneto puslapiuose yra skelbiami duomenys apie teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, eiles ir kita.

 Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – aukštas

 Gana palankiai buvo įvertintas Lietuvos pacientų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Čia Lietuva surinko 183 balus. Daugiausiai – po 233 – surinko Liuksemburgas, Šveicarija ir Belgija. Mažiausiai – po 100 – Ispanija ir Švedija. Šioje subdisciplinoje Lietuva žymiai lenkia tokias turtingesnes šalis kaip Italija, Didžioji Britanija ar Prancūzija.

 Galimybė gauti šeimos gydytojo konsultaciją tą pačią dieną, tiesiogiai patekti pas specialistą, galimybė, kad dauguma nedidelių operacijų bus atliktos anksčiau nei po 90 dienų, o pažangaus tyrimo laukti teks ne ilgiau nei septynias dienas – šie indikatoriai įvertinti kaip vidutiniški. O indikatorius, kad vėžio terapija atliekama mažiau nei per 21 dieną, įvertintas kaip geras. 

 Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog daug žmonių Lietuvoje piktinasi sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, nes lygina jį su sovietmečiu. Jie esą nenumano, su kokiomis problemomis šioje srityje susiduria kai kurių Vakarų Europos valstybių pacientai.

 Tačiau SAM nėra linkusi visų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo nuopelnų skirti sovietiniam palikimui.

 „Pagerėjusį paslaugų prieinamumą siejame su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pertvarka, gerėjančiu pacientų informuotumu, jų teise rinktis sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtinta pacientų siuntimo gydytojų specialistų konsultacijai ar brangiesiems tyrimams bei procedūroms tvarka numato, kad siunčiantysis gydytojas privalo pacientui nurodyti bent 3 asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – ASPĮ), kurios teikia reikiamas paslaugas.

Pacientas, turėdamas siuntimą, gali kreiptis į bet kurią ASPĮ, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa, dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo. ASPĮ konkurencija skatina jų norą pritraukti kuo daugiau pacientų, nes „paskui pacientą“ ateina apmokėjimas už suteiktą paslaugą. Eilių mažinimas yra viena iš priemonių, didinančių įstaigos patrauklumą pacientui“, – aiškino SAM atstovai.

 Gydymo rezultatai – nedžiugina

 Prastokai tarptautinių tyrėjų buvo įvertintas Lietuvos sveikatos pasiekimų, gydymo rezultatų lygis. Lietuva šioje subdisciplinoje surinko 138 balus, o Norvegija ir Švedija – net po 300. Tai maksimalus šios subdisciplinos įvertinimas. Mažiausiai – tik 100 balų atiteko Rumunijai, kurios visi šios subdisciplinos indikatoriai buvo įvertinti neigiamai.

 Vidutiniškai ekspertai įvertino šiuos Lietuvos gydymo rezultatų indikatorius: kūdikių mirtys, cezario operacijos ir meticilinui rezistentisko auksinio stafilokoko infekcijos, įgyjamos ligoninėse, paplitimas. Beje, pastarasis indikatorius kai kuriose turtingesnėse Vakarų Europos valstybėse įvertintas neigiamai. Itin infekcijos paplitusios Belgijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Airijoje, Maltoje, Portugalijoje. Ekspertai šį procesą sieja su vis plintančiu žmonių įsitikinimu, neva geriau yra nesiskiepyti.

 Lietuva nesublizgėjo jokiame gydymo sėkmingumo subdisciplinos indikatoriuje, užtat neigiamai buvo įvertinti net penki iš aštuonių indikatorių. Tai – nelaimingų širdies infarktų atvejai, „prarastų gyvenimo metų“ skaičius, nediagnozuotas diabetas ir depresija.

 Prevencija – vidutiniška

 Koks Lietuvos prevencijos ir teikiamų paslaugų pasiekiamumas? Galima teigti, kad vidutiniškas, nes iš 175 balų Lietuva surinko 99. Daugiausiai balų – 163 atiteko Nyderlandams. Mažiausiai – 64 – Bulgarijai.

 Geriausias šios subdisciplinos indikatorius Lietuvai – kūdikių vakcinacija. Vidutiniškai įvertintas sveikatos priežiūros sistemos teisingumas, arba kiek išleidžiama viešajame sektoriuje palyginus su privačiuoju. Vidutiniškai vertinama Lietuvoje suteikiama galimybė gydytis dantis viešajame sveikatos priežiūros sektoriuje. Vidutiniškai įvertintas ir mamografijų skaičius, rūkymo prevencija, ilgalaikis rūpestis vyresnio amžiaus žmonėmis.

 Labiausiai susirūpinti verta neigiamai įvertintais indikatoriais: kataraktos operacijos 100 tūkst. žmonių, vyresnių nei 65 metai, inkstų transplantacija, nelegalūs mokėjimai gydytojams ir dializių, atliktų už klinikos sienų, procentas.

 Neprieinami vaistai – pranašumas ar trūkumas?

 Kaip per Europos sveikatos priežiūros indekso tyrimo pristatymą Briuselyje kalbėjo „Health Consumer Powerhouse“ vadovas A. Bjornberg, Lietuvai labiausiai reikėtų susiimti vaistų prieinamumo srityje. Čia mūsų šalis surinko 33 taškus iš 100 galimų. Tai žemiausias šios subdisciplinos įvertinimas. Kartu su Lietuva šioje srityje rikiuojasi tik Albanija ir Bulgarija. Daugiausiai – 90 balų – surinko Danija.

 Neigiamai buvo įvertinta proporcija tarp visų vaistų ir kompensuojamųjų vaistų pardavimų, galimybė viešai susipažinti su farmacijos žinynu, naujų vaistų nuo vėžio įdiegimo procentas, vaistų nuo Alzheimerio ir šizofrenijos prieinamumas ir Lietuvos gyventojų dalis, kuri žino, kad antibiotikai nėra skirti gydyti peršalimui ir gripui. Ekspertai neturėjo jokių duomenų apie tai, per kiek laiko Lietuvoje vaistas nuo jo registracijos tampa prieinamas pacientams, todėl šį indikatorių irgi įvertino neigiamai.

 Priminsime, kad Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) užsakymu 2011 m. buvo atliktas tyrimas, kuriuo tirta, kaip Europos  farmacijos teisynas veikia vaistų prieinamumą Lietuvos gyventojams. Tyrimas parodė, kad lietuviai suvartoja mažiau vaistų nei daugelis Vakarų Europos valstybių piliečių. Gerai tai ar blogai? Įvairios pusės diskutuoja, bet aišku viena, būtų gerai, kad Lietuvos gyventojai bent jau galėtų rinktis, vartoti jiems vaistus ar ne, o jei vartoti, tai kokius.

„VVKT atliktas tyrimas parodė, kad vaistų prieinamumas gerėja, o vaistų suvartojimas negali būti vertinamas vienpusiškai. Nesaikingas, neracionalus vaistų vartojimas gali ne tik nepagydyti, bet ir pakenkti žmogaus sveikatai. Tai, beje, yra akcentuojama ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos užsakytame tyrime, – teigiama SAM komentare. – Tokių vaistų kaip antibiotikai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, nedidelį vartojimą reikia vertinti kaip racionalaus vaistų vartojimo požymį, t.y. teigiamą bruožą. Vertinant kompensuojamųjų vaistų prieinamumą pagal jų spektrą, kaip parodė SAM užsakytas tyrimas, Lietuva neatsilieka nuo ES vidurkio.“

  Bandymai gelbėti situaciją

 Vis dėlto SAM yra numačiusi kai kuriuos veiksnius, kuriais bus bandoma gerinti vaistų prieinamumą Lietuvos gyventojams.

Nuo 2010 m. Lietuvoje pradėtos reguliuoti ir nekompensuojamųjų vaistų kainos. Gamintojams privaloma deklaruoti kainas ir yra ribojami didmeniniai bei mažmeniniai šių vaistų antkainiai. Kasmet yra vykdomos derybos su gamintojais, jei jų vaisto deklaruota kaina Lietuvai yra didesnė nei referencinių šalių vidurkis.

 SAM specialistai pabrėžė, kad per 2010-2011 metus, vykdant Vaistų kainų mažinimo ir jų prieinamumo gerinimo plano priemones, buvo sumažintos kompensuojamųjų vaistų kainos. Šios priemonės leido taupyti ne tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bet ir pacientų lėšas.

 „Sumažėjus priemokoms už kompensuojamuosius vaistus, pacientai sutaupė  daugiau negu 60 mln. Lt. Atsižvelgiant į  2012 m. Kompensuojamųjų vaistų kainyne nustatytas kompensuojamųjų vaistų kainas, PSDF biudžetas turėtų taupyti apie 26 mln. Lt. Tikėtina, kad dėl sumažėjusių priemokų panašią sumą sutaupys ir pacientai“, – Lietuvos pastangas gerinti vaistų prieinamumą gyrė SAM atstovai.

 Sutaupytos PSDF biudžeto lėšos sudarė galimybes įrašyti į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą inovatyvius vaistus, kurie ligi šiol buvo rezerviniame sąraše.

 Taip pat viena iš SAM pastangų – pokyčiai perkant vaistus centralizuotu būdu. Lietuvoje kai kurioms ligoms gydyti brangūs vaistai yra perkami valstybės lėšomis centralizuotu būdu. Tačiau  kai kurių centralizuotai perkamų vaistų kiekis visiškai nepatenkina vaistų poreikio. Todėl nuo 2012 m. pradėta dalies centralizuotai pirktų vaistų perkėlimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą procedūra. Tikimasi, kad perkėlus centralizuotai pirktus vaistus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą žymiai pagerės jų prieinamumas: juos galės įsigyti visi pacientai, kuriems šie vaistai reikalingi, t.y. užtikrintas 100 proc. poreikio tenkinimas. Be to, vaistų išdavimo būdas per vaistines pacientams yra daug patogesnis už centralizuotai perkamų vaistų išdavimą. Taip pat atsiras papildomų lėšų plėsti Centralizuotai perkamų vaistų sąrašą.

 SAM specialistai džiaugiasi ir tuo, kad yra pasirašytas susitarimas tarp trijų Baltijos valstybių, kuris leis bendrai  atlikti centralizuotus vaistų ir medicinos priemonių pirkimus, o esant reikalui operatyviai paskolinti partneriams būtinų vaistinių preparatų ar medicinos prietaisų.

 Reikia tikėtis, kad valdžios skeptiškai vertinamas tarptautinių ekspertų tyrimas atsakingus už sprendimų priėmimus asmenis vis dėlto paragins Lietuvos nepalikti reitingo uodegoje ir kilti vis aukščiau. SAM informavo, kad keičiant situaciją, jau nustatyti supaprastinti vaistų,  kurių kiekis per metus neviršija 4000 pakuočių, ženklinimo lietuvių kalba reikalavimai. Be to, yra sudaryta darbo grupė vaistų retoms užkrečiamoms ligoms gydyti įsigijimo finansavimo programai parengti.

 Zita Voitiulevičiūtė