Ketvirtadienis, 2026.04.23
Reklama

Pas psichologą lankomės dažniau nei kiti europiečiai

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2026-03-08 08:00:06

Lietuviai rūpinasi savo emocine sveikata ir vis drąsiau ieško profesionalios pagalbos, rodo tyrimas[1]. Ekspertai pastebi, kad šalies gyventojai psichologo kabineto duris varsto gerokai dažniau nei daugelis kitų europiečių. 

Skaistė Varnienė / Pranešimo autorių nuotr.

Pagalbos ieško per vėlai?

Lietuvoje psichologų konsultacijas yra išbandę kone dvigubai daugiau žmonių nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse – net 27 proc., rodo naujausias Lietuvos visuomenės emocinio atsparumo tyrimas. Pasak „Tele2“ rinkos tyrimų vadovės Skaistės Varnienės, žmonės vis labiau pripažįsta savo emocinius sunkumus, kurių, tyrimo duomenimis, taip pat patiriame dažniau.

„Tyrimo duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje nerimo sutrikimų riziką turi dvigubai daugiau gyventojų nei kitose Vakarų valstybėse. Depresijos rizika irgi yra itin aukšta, todėl galima vertinti, kad psichologo konsultacijos Lietuvoje dažniau pasirenkamos jau susidūrus su rimtais emociniais sutrikimais, kai problemos jau yra įsisenėjusios ar stipriai paveikusios kasdienį gyvenimą“, – teigia S. Varnienė.

Alternatyviomis psichologinės pagalbos priemonėmis naudojamasi retai, rodo tyrimas – tik apie dešimtadalis gyventojų yra išbandę internetinius tinklapius ar mobiliąsias programėles, skirtas savipagalbai.

„Kita vertus, domėjimasis ir rūpinimasis savo emocine sveikata gali būti gerokai platesnis, nei atsispindi statistikoje. Socialiniuose tinkluose gyventojai dažnai susiduria su įvairiu emocinės sveikatos turiniu, tačiau to sąmoningai gali nelaikyti savipagalba“, – priduria bendrovės atstovė.

Inga Truskauskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Mato teigiamus pokyčius

Tyrimo klausimyną ir metodologiją ruošusi Vilniaus universiteto (VU) docentė, psichologijos mokslų daktarė Inga Truskauskaitė pastebi, kad emocinės sveikatos temos pamažu nustoja būti tabu, o patiriantys sunkumų iš tiesų vis dažniau ryžtasi ieškoti profesionalios pagalbos.

„Jeigu Lietuvoje emocinės sveikatos sunkumų patiriančių žmonių būtų daugiau nei kitose šalyse, bet gyventojai nesikreiptų į specialistus, tai jau būtų rimtas signalas. Tačiau šiuo metu situacija yra gana adekvati. Nors turime daugiau žmonių, susiduriančių su sunkumais, kartu matome ir daugiau besikreipiančių pagalbos, todėl judame teisinga kryptimi – pripažįstame problemas ir imamės jas spręsti, o ne nutylėti“, – teigia pašnekovė.

Specialisto pagalbos dažniau prireikia žmonėms, kurie anksčiau yra patyrę sudėtingų asmeninių išgyvenimų ar trauminių patirčių, pavyzdžiui, smurtą vaikystėje, o tai gali didinti jautrumą ir kitiems aplinkiniams nerimo šaltiniams.

„Nerimo lygis yra padidėjęs daugelyje šalių, ne išimtis ir Lietuva. Karo grėsmės ir pandemijos pasekmės veikia mūsų emocinę savijautą, daugelis jaučiasi prasčiau nei anksčiau. Be to, lietuvių tauta istoriškai yra išgyvenusi nemažai sunkių laikotarpių, todėl į dabartinius nerimą keliančius pasaulinius įvykius taip pat galime reaguoti jautriau“, – svarsto I. Truskauskaitė.

Emocinei savijautai įtakos gali turėti ir aukštos rizikos socialinių tinklų naudojimas, su kuriuo susiduria daugiau nei ketvirtadalis tautiečių. Gyventojams tai tampa būdu pabėgti nuo neišspręstų problemų, tačiau taip užsisuka užburtas ratas – problemos lieka neišspręstos, o emocinė savijauta ilgainiui tik blogėja.

Nemokamas testas leis greitai įsivertinti savo santykį su socialiniais tinklais ir gauti įžvalgų bei patarimų, kaip jais naudotis saugiai ir atsakingai.

 

[1] Su VU parengtą tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“. 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas reprezentuoja 18–74 metų Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Psichologija
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Robotinė sistema – tarsi trečia chirurgo akis
Dirbtinis intelektas sparčiai transformuoja šiuolaikinę mediciną. Tai, kas dar neseniai atrodė kaip futuristinė vizija,...
Per vėlai pastebėta liga: vilnietės kasdienybę diktuoja dializės
Vilnietė Rūta iki pirmųjų simptomų gyveno aktyviai ir nesiskundė savo sveikata, todėl pradėję varginti negalavimai iš pr...
Jaunieji gydytojai: štai kas šiandien labiausiai stabdo Lietuvos sveikatos sistemą
Specialistų trūkumas, augantis darbo krūvis ir perdegimas – tik dalis iššūkių, su kuriais šiandien susiduria gydyt...
Ūminė mieloleukemija: gyvybę gelbsti kaulų čiulpų persodinimas
Ūminė mieloleukemija (ŪML) yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga, kurios metu kaulų čiulpuose vietoje sveikų kraujo...
Betarpiškas naudojimasis dirbtiniu intelektu ypač kenksmingas moksleiviams
Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu, jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultat...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB „Vlmedicina“. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų