Kodėl vis dar gėda ieškoti pagalbos dėl antsvorio ir nutukimo?

Apie antsvorį ir nutukimą kalbama vis garsiau, tačiau stigma kalbėti apie šią temą niekur nedingo – žmonės vis dar delsia ieškoti pagalbos, vengia atvirų pokalbių net su gydytojais ar vaistininkais. Kai kuriems patogiau konsultuotis su dirbtiniu intelektu ar socialinių tinklų „ekspertais“, tačiau toks kelias gali būti ne tik klaidinantis, bet ir rizikingas.

„Daliai klientų tikrai nepatogu kalbėti apie savo svorį – ypač kai dėl antsvorio ar nutukimo sunku pritaikyti vaistus, medicinos priemones ar kompresines kojines. Kiti bando situaciją sušvelninti humoru. Mūsų, vaistininkų, tikslas – padėti, o ne vertinti. Todėl visada stengiamės bendrauti pagarbiai, jautriai ir profesionaliai“, – pasakoja „Gintarinės“ vaistinės vaistininkė Sigita Korbutaitė.

Pirmas žingsnis – vaistinėje

Pasak S. Korbutaitės, vaistinė dažnai tampa ta vieta, kur žmogus pirmą kartą prabyla apie norą keisti gyvenimo būdą ar mažinti svorį. Ne visi išdrįsta iškart kreiptis į gydytoją, todėl vaistininkas gali padėti žengti pirmą žingsnį.

„Galime suteikti informaciją apie sveiką gyvenseną, padėti suprasti, kada būtina profesionali medicininė pagalba. Taip pat galime patarti dėl papildų ar vaistų, padedančių valdyti apetitą, ir įvertinti, ar jų vartojimas konkrečiam žmogui yra saugus. Bet svarbiausia – paskatinti elgtis atsakingai“, – pabrėžia ji.

Vaistininkė priduria, kad kai kuriais atvejais, ypač kai antsvoris kelia rimtą grėsmę sveikatai, gydytojas gali skirti ir receptinių vaistų. Jie veikia skirtingais mechanizmais – mažina apetitą, reguliuoja medžiagų apykaitą ar gliukozės kiekį kraujyje – tačiau jų vartojimas turi būti prižiūrimas medikų.

Nuo badavimo iki grikių dietų

Paklausta, kokius pavojingus lieknėjimo metodus žmonės dažniausiai mini, vaistininkė išskiria protarpinį badavimą ir „vieno produkto“ dietas.

„Kelerius metus dažnai girdime apie protarpinį badavimą, tačiau jis tinka tikrai ne visiems. Ypač pavojinga, jei žmogus serga virškinimo trakto ligomis ar turi medžiagų apykaitos sutrikimų. Bado režimu organizmas gali pradėti kaupti atsargas, o ne jų atsikratyti. Lygiai taip pat žalingos ir kefyro, kopūstų ar grikių dietos – jos nesuteikia organizmui būtinų maistinių medžiagų“, – perspėja S. Korbutaitė.

„Pasitarsiu su „ChatGPT“ – dažnėjanti frazė

Vis dažniau vaistininkai iš pacientų išgirsta, kad šie prieš ateidami jau „pasitikrino“ internete ar net pasikonsultavo su dirbtiniu intelektu. Kai kurie net atvirai atsisako išklausyti rekomendacijų dėl vaistų ar papildų vartojimo – paklaus „ChatGPT“.

„Tačiau tiesa ta, kad šie įrankiai nėra individualizuoti. Jie nežino žmogaus ligų istorijos, negali įvertinti gretutinių ligų – pavyzdžiui, aukšto kraujospūdžio ar diabeto – nenumato vaistų sąveikų. Todėl patarimas, gautas iš DI ar bendro pobūdžio internetinio šaltinio, gali būti klaidingas ar net pavojingas“, – akcentuoja vaistininkė.

Pasak jos, net patys vaistininkai kartais iš smalsumo užduoda profesinių klausimų DI įrankiams, tačiau atsakymai dažnai paviršutiniški, o kartais – net klaidinantys.

„Bent kol kas tai nėra šaltinis, kuriuo būtų galima atsakingai remtis sprendžiant sveikatos klausimus“, – pastebi S. Korbutaitė.

Dar viena problema – socialiniuose tinkluose sklindantys nefiltruoti patarimai. Taip pat nors „ChatGPT“ laikosi griežtos politikos dėl žalingo turinio, vis tiek gali pateikti informaciją apie vaistus ar papildus, kurią žmogus interpretuos savaip – dažnai neatsižvelgdamas į realią savo sveikatos būklę.

„Žmogui gali atrodyti, kad jis gavo atsakymą. Tačiau jis net nežino, kokių klausimų reikia paklausti. Būtent čia ir slypi skirtumas – tik gyvas specialistas įvertins visumą, paklaus to, ko pats žmogus net nepagalvotų“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Papildas – ne saldainis

Pasak S. Korbutaitės, žmonės dažnai savarankiškai perka papildus ar vaistus svoriui mažinti, ypač po „ekspertų“ rekomendacijų socialiniuose tinkluose ar pokalbių forumuose. Tačiau ne visi papildai yra tokie nekalti.

„Kai kurios veikliosios medžiagos nesuderinamos su vartojamais vaistais. Kartais jų sudėtyje kartojasi tos pačios medžiagos – kyla rizika perdozuoti ar patirti šalutinį poveikį. Todėl net perkant tik papildą būtina pasitarti“, – įspėja ji.

Tiems, kurie nori pradėti keisti gyvenimo būdą, vaistininkė pataria nepasiklysti tarp internete sklandančių patarimų ir pradėti nuo paprastų, bet nuoseklių žingsnių.

„Judėjimas ir visavertė, baltymais parturtinta mityba – tai sveikos gyvensenos pagrindas. Pakankamas fizinis aktyvumas, skysčių vartojimas ir nuoseklumas – svarbiausi pirmieji žingsniai. Ir tam nereikia laukti pavasario ar pirmadienio – pradėti galima bet kada, svarbiausia tai padaryti“, – pabrėžia S. Korbutaitė.

Anot jos, daugeliui žmonių šie įpročiai gali duoti puikų rezultatą, tačiau svarbu suprasti – kai kuriais atvejais vien gyvensenos pokyčių nebepakanka. Tuomet į pagalbą pasitelkiami ir vaistai ar kitos gydymo priemonės.

„Tai kompleksinis požiūris, kai svarbi kiekviena dedamoji: ir mityba, ir fizinis aktyvumas, ir medicininis gydymas, jei jo reikia. Svarbiausia – sprendimus priimti atsakingai, pasitarus su specialistu“, – reziumuoja vaistininkė.