Sveikatingumo metai – startas permainoms ir sveikatos dešimtmečiams

Parengta pagal pranešimą, pristatytą Seime įžanginėje konferencijoje į 2013-uosius –  Sveikatingumo metus:  „2013-ieji – Sveikatingumo metai: Ar įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje?“ (2012 11 19)

Pagal pranešimo temos pavadinimą „Sveikatingumo metai – startas permainoms ir sveikatos dešimtmečiams“ turėčiau piešti ateities vizijas. Taip ir bus, bet kalbant apie sveikatingumo perspektyvą,  dešimtmečius, šiek tiek reikia žvilgtelėti ir į praėjusius dešimtmečius bei esamą startinę situaciją, kuri tikrai nėra gera. Bet pirmi žingsniai yra – kad ir 2013-ųjų paskelbimas Sveikatingumo metais. Tik ar tai bus tik valstybei nevyriausybininkų primestas reikalas, ar tikrai aukščiausiu lygiu pradės keistis požiūris į sveikatos, sveikatingumo sistemą? Ji bus sukurta vietoj vien tik ligų gydymo sistemos?

Kodėl man tai rūpi, kodėl ėmiausi iniciatyvos organizuoti Sveikatingumo ir sveikatos metų paskelbimą? Pirmiausia iš savo patirties – juk kiekvienas susiduriame su kančiomis, kurias suteikia ligos mums arba mūsų artimiesiems. Ir suvokus, kad didžiąja dalimi už tai esame tik patys atsakingi, negalime nieko nedaryti.

Kad sveikatingumo, sveikatos klausimai valstybėje turi būti prioritetiniai, kalbama visus 20 metų. O rezultatas? Rezultatas tas, kad gydymo biudžetas yra milijardinis, o Sveikatingumo metams ir Vyriausybės kartu su NVO parengtai Sveikatingumo metų programai nenumatyta net atskiro finansavimo! Tai atsitiktinumas?

Atstovauju praktikams, sveikuomenės,  sveikuolių judėjimui ir daug metų stebiu sankirtą tarp sveikatingumo ir farmacijos valdomo gydymo protegavimo. Pirmiausia noriu paneigti kai kuriuos mitus, beje, ir sąmoningai sukurtus,  kad sveikuoliai yra nusistatę prieš gydytojus ar net visą modernią mediciną,  prieš vaistininkus, farmacijos mokslą. Tikrai ne. Neretai girdima kritika sveikuolių atžvilgiu, suprask, kokie jie kvaili, nes neva  sako, kad „nereikia gydyti, tegu žmonės numiršta?“ Tokią manipuliacinę frazę esu girdėjęs daugybę kartų tiek iš sveikatos apsaugos viceministrų, tiek iš kitų pasekmių likvidavimo – brangios gydymo sistemos atstovų.

Lietuvos sveikuolių sąjunga nuo jos įsikūrimo pradžios labai sėkmingai ir glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos gydytojų sąjunga. Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentė Eugenija Guogienė buvo ir Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė. Deja, galiausiai tos draugystės buvo diplomatiškai atsisakyta. Gerbiamai gydytojai Eugenijai buvo gražiai padėkota už nuveiktus darbus ir iš Gydytojų sąjungos viceprezidentės pareigų išprašyta. Gydytojų sąjunga pasidarė vien tik gydytojų profesine sąjunga su ypatinga simbioze, ryšiu su farmacijos pramone. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas yra ir Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentas. Manau, tuo viskas pasakyta.  

Neretai viešojoje erdvėje yra išsakoma padrika nuomonė, kad sveikuolių metodikos yra nemoksliškos. Pirmiausia reikia kai kada sutikti, kad pasitaiko LSS paribiuose  save vadinančių sveikuoliais ir fanatiškų bei kraštutinių pasisakymų ar praktikų. Jogai praktikuoja vieną pratimą – stovėjimą ant galvos. Stovėti ant galvos gali tik tie, kurie turi galvą. Tai tinka visoms metodikoms, jei jos

taikomos „be galvos“. Beje,  Lietuvos sveikuolių sąjungos veikla labiausiai įgyvendina Pasaulio sveikatos organizacijos praktines rekomendacijas.  Paimkim kad ir tokį pavyzdį - LSS jau prieš 2 dešimtmečius keltą pavojaus aliarmą dėl šalutinio vaistų poveikio. Šiandien Pasaulio sveikatos organizacija kalba apie ribinę antibiotikų vartojimo situaciją, kai jie nebeveikia tada, kai jie tikrai yra reikalingi ūmiais atvejais.

Susipažinome su Suomijos sveikatingumo pavyzdžiu, ką galima padaryti vien per 5 metus. Aš klausiu: o ką Lietuvoje buvo galima padaryti per 20 metų? Potencialą, sveikuolių metodikas, pavyzdžius, drįsiu teigti, su visa pagarba suomiams, mes turėjome dar geresnius, bet sistemą užvaldė ne viešojo intereso, o siauro finansinio, mafijinio lygio farmaciniai klanai, anot medicinos mokslų daktaro Vytauto Stonkaus. Mes, sveikuomenės atstovai, tikrai nesame prieš šiuolaikines medicinos technologijas ar, tuo labiau, gydytojus. Mes esame prieš tą klaninę sistemą, kuri yra nukreipta prieš viešąjį interesą. O viešasis interesas: gauti geriausias sveikatos (ne tik gydymo) paslaugas efektyvumo, ilgalaikio rezultatyvumo ir kainos prasme.  

Pasaulinio garso tyrinėtojas, mokslų daktaras  Colin Campbell knygoje „Natūralus būdas išvengti ligų“ rašo apie šiandieninės sveikatos sistemos problemas pasaulio mastu:

„Kadangi jau daug metų matau, kaip tai vyksta, esu pasiruošęs pranešti pasauliui, kodėl ta sistema yra bloga. Sunyko skirtumas tarp vyriausybės, vaistų pramonės, mokslo ir medicinos funkcijų. Pelno siekis ir pastangos padėti žmonėms išsaugoti sveikatą suplaktos į vieną krūvą. Sveikatos apsaugos sistemos problemos nė kiek nepanašios į holivudiško stiliaus korupciją. Jos kur kas subtilesnės ir pavojingesnės.“ 

Norėčiau viešai paklausti, kodėl per 20 metų nebuvo rimto mokslinio tyrimo iš skirtingų Lietuvos universitetų, kad pateiktų nepriklausomas išvadas dėl sveikuolių praktikų? Nebuvo suinteresuotų, farmacija tokių tyrimų neužsakė, nefinansavo? Vietoj to neretai mokslininkai, o ir paprasti medikai darbuojasi, kad reklamuotų vaistus. Kas yra įkurtas farmacijos verslo inicijuotas „Sveikatos forumas“? Būdamas viešųjų ryšių žinovas galiu stebėti, kaip gudriai tai yra daroma. Šio forumo iniciatoriai kaip ikoną pirmininku ,,pastatė“  gerbiamą profesorių Vilių Grabauską, o pagrindinė intencija yra naujų vaistų „prakišinėjimas“ valstybiniam kompensavimui. Suprantama, suorganizuoti solidūs steigėjai universitetai https://sveikatosforumas.org/steigejai. Tačiau esmė - kodėl jie įkurti?

Mokslas privalo atsinaujinti naujomis įžvalgomis ir duomenimis. Dar vienas pavyzdys iš medicininės srities: prieš kurį laiką Vakarų visuomenėse buvo priimta kaip norma kuo sterilesnė naujagimių aplinka, pagimdžius atskyrimas nuo motinos ir panašiai.  Atsirado keli „išsišokėliai“, „nemoksliški“, kurie pradėjo kalbėti, kad tokia praktika yra visiškai netinkama ir šiandien PSO lygmeniu yra priimta palankios naujagimiui, prieraišios tėvystės, žindymo programos. Tokių pavyzdžių galėčiau pateikti daugybę.

Šia proga reikia paminėti ir kai kurių pacientų organizacijų panaudojimą prašant kompensuoti vienus arba kitus vaistus. Visi matome, kad kai kurių pacientų organizacijų rėmėjai yra farmacinės kompanijos: jos suruošia raštus, kad pacientų vardu jie pasiektų valdžios institucijas. Čia veikia tas pats viešųjų ryšių, rinkodaros ir lobizmo mechanizmas kaip ir alkoholio pramonės srityje.

Mokslas privalo būti nepriklausomas nuo finansinių užsakovų. Mokslas turi vystytis kritiškai žvelgdamas į jau esamas mokslo pažiūras, vaduodamasis iš diletantizmo. Visas naujas patirtis privalu tirti be išankstinio

nusistatymo.

Kviečiu skirtingų universitetų mokslininkus sudaryti autoritetingą grupę ir ištirti, pavyzdžiui, Lietuvos sveikuolių sąjungos ir savivaldybių sveikatos biurų kartu organizuojamas savaitės trukmės sveikatos mokyklas. Dabar prieš ir po yra įvertinami elementarūs parametrai – kraujo spaudimas, svoris, motyvacija sveikai gyventi ir panašiai, kviečiu mokslininkus padaryti rimtą tyrimą, kaip labai pigiom priemonėm galima pasiekti tokių efektyvių rezultatų vien per savaitę. Tai ką galima padaryti per mėnesį ar per visus sveikatingumo metus? Tada tikrai nebereikės kasmet vaistams nuo kraujo spaudimo iš valstybės biudžeto kompensuoti 100 mln. litų, iššvaistyti, kaip yra dabar. Suprantama, kad kai kas tų pinigų tikrai nenori prarasti.

Nebūčiau visiškai teisus, jei sakyčiau, kad nebuvo kai kurie mokslininkai, linksniuojantys žodį „nemokslinės praktikos“, atstovai apsilankę sveikuolių mokykloje ir ruonių maudynes įvardiję kaip psichodelizmo apraišką. Nelabai galėčiau jų tariamai mokslinį požiūrį paneigti, tik papildyčiau, kad ir psichiatras doc. Aurelijus Veryga tada yra tiek pat tokių psichodelinių seansų dalyvis. Jau ne pirmus metus kartu su Aurelijumi dalyvaujame ruonių maudynėse Palangoje ir kartu pasineriame į ledines jūros bangas.

Šia proga pasidalinsiu ir tokiu linksmu anekdotiniu pasakojimu: Pavasaris, katinų „morčius“. Katinai eina kiemais ir stogais. Tarpe jų vienas senas katinas. Jaunesni jo ir klausia: „Ką tu čia veiki, juk jau nieko nebegali?“ „Aš ekspertas...“, - atsakė. Blogiausia, kad 20 metų tokie ekspertai rašinėjo įvairias popierines impotentiškas sveikatos programas, ruošė naujus specialistus universitetuose, o realiai visuomenės gyvenimo paveikti nesugebėjo, o rimtai ir nebandė. Laikas ateiti pajėgiems ekspertams - praktikams ir su jėga keisti realybę.

Dar liūdniau, kad tariamieji sveikatos (gydymo) ekspertai tapo tik gydymo ir farmacijos verslų proteguotojais. Medicinos ministerijos iškabą pakeitė į sveikatos, ambulatorijas pervadino sveikatos centrais, ligonines  - „Jūsų namai“ (toks užrašas puikuojasi ant atnaujintos Joniškio ligoninės).

Sveikatos sąvokų ir praktikos iškraipymo pavyzdžiai glumina: kaip Lietuvos fizinio aktyvumo ir sveikatos asociacijai https://www.lfasa.lt/ vadovauja rūkalius, ką jau bekalbėti, kai neseniai sveikatos apsaugos ministrui reikėjo suaugusiems skirto žinduko – cigaretės.  O toks akibrokštas, kad sveikuoliai dabar yra ne tie „keistuoliai“, kurie valgo košes, o vienos vaistinės klientai. Manau, ne vienas matėte vieno vaistinių tinklo reklaminį leidinuką „Sveikuoliai“. Tai parodo, kokiame mąstymo aptemime, sąvokų sumaišyme mūsų visuomenė ir valstybė gyvena.

Tačiau čia ir yra mūsų tikrasis optimizmas – matant realybę, žvelgti į ateitį viltingai ir imtis konkrečios veiklos permainoms. Sveikatingumo metai tam startas.

Kaip mitybos piramidė, taip galima pavaizduoti ir sveikatos sistemos piramidę. Suprantama tam reikės ne metų ar kelių, kol iškrypusi prioritetų piramidė vadinamojoje sveikatos apsaugos sistemoje atsistos ant kojų. Didžiausia dalis dėmesio ir finansų turi būti skiriama sveikos gyvensenos rezultatyviam ugdymui, toliau kuo natūralesnėms, be šalutinių poveikių medicininėms priemonėms ir galiausiai medicinai, skirtai ūmiems susirgimams, kai kitos paprastesnės ir pigesnės priemonės nebeveikia, nebepadeda. Beje, šiandien piramidė stovi aukštyn kojomis. Todėl ir galutinius sveikatos rodiklius turime tokius, kokius turime.

O negalėjo būti kitaip? Pateiksiu kelis gražius pavyzdžius, o jų galėčiau vardinti begales. Jie yra sveikatingumo žiburiai, kurių pavyzdys ir nuotraukos turėtų būti publikuojami pirmame SAM interneto

puslapyje. Deja, taip nėra. Sveikatos sąjūdis ignoruojamas veikė visus 20 metų, nesulaukdamas valdžios palaikymo, o neretai tik priešiškumo.

Iš gražių asmeninių pavyzdžių noriu paminėti plungiškį Praną Skersį, į amžinybę iškeliavusį 102 m. Į pensiją išėjo turėdamas II neįgalumo grupę. Nuo jaunumės sirgęs užkrečiamomis ir neinfekcinėmis lėtinėmis ligomis, nei vieno mokyklos skyriaus nebaigė, toks „ligų maišas buvęs“. Paskaitęs kelias knygas iš serijos „Žmogus ir sveikata“ pradėjo kantriai ir kryptingai eiti sveikatingumo linkme, baigė Palangos sveikatos mokyklą. Rezultatas toks: „senatvė -pats sveikiausias ir laimingiausias mano gyvenimo tarpsnis“, anot P. Skersio. Jis Lietuvoje vyriausias, išsimaudęs lediniame vandenyje jūroje, Veiklios ilgaamžystės akademijos garbės akademikas, Dainiaus Kepenio Palangos sveikatos mokyklos dėstytojas ir panašiai.

Jo pavyzdžiu pasekė ne tik jo „bendraamžiai“ – 10 – 30 metų už jį jaunesni amžiumi, kaip Kazimieras Venckus, bet ir jaunimas  žavėjosi jo gyvybingumu.    

O kur dar kiti gražūs sveikatos pavyzdžiai: chemijos mokslų daktarė, docentė Ksavera Vaištarienė,  Janina Vaizgielienė,  Kazimieras Ilginis, Piotras Silkinas ir daugybė kitų... Jų patirtys turėjo ir turi būti moksliškai tiriamos ir pateikiamos išvados, rekomendacijos, kaip elgtis kitiems. Bet ne, daugybei mokslininkų labiau patiko knistis po ligų ir gydymo problemas, o ne analizuoti sveikus žmones, sveikatos išsaugojimo patirtis, ar iš sunkių ligų savo pastangomis išsikapsčiusiųjų pavyzdžius. Viliuosi, kad padėtis keičiasi.

Nekreipiame dėmesio į pavyzdžius, o kokios to ekonominės pasekmės? Šiandieninė PSDF finansavimo sistema nėra solidari ir teisinga, o labai tinkama didelio masto korupcijai vešėti ir visiškai neskatinanti sveikos gyvensenos , o priešingai, apiplėšinėjanti besistengiančius sveikai gyventi. „Valstybė be teisingumo yra plėšikų gauja“, -  yra sakęs šv. Augustinas.

 Kiekvienais metais apie 100 mln. Išleidžiama vien vaistų kompensavimui nuo kraujo spaudimo. Jau per šių metų pirmą pusmetį tam išleista beveik 70 mln. Lt. Cukriniam diabetui 44,8 mln. Lt. Per visus metus numatoma, kad apie 650 mln. bus skirta vaistų kompensavimui. Lietuvoje gydytojų, tenkančių tam pačiam gyventojų kiekiui, vos ne dvigubai daugiau nei Lenkijoje. Ar esame dvigubai sveikesni už kaimynus?

Finansavimas sveikatingumo veiklai, kokius skaičiavimus pateikia Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas prof. Algimantas Kirkutis, kad 35 kartais daugiau gydymui, o ne sveikatinimui, profilaktikai, tai būtų dar pakenčiama, bet realybėje rezultatyviam sveikatingumui šykštūs trupiniai nuo gydymo sistemos puotos stalo. Visuomenės sveikatos biurų įkūrimas taip pat buvo kiek klišas žingsnis. Mintis gera, bet būdas ne visai tinkamas. Vietoj tokių valstybinių savivaldybės sveikatos biurų reikėjo skaidriai tuos pinigus pastoviai skirti nevyriausybinėms organizacijoms, kurios efektyviai darbuojasi sveikatingumo srityje, o biurai turėtų užsiimti tik koordinavimo vaidmeniu. Šiandien galėtume surasti tik apie penktadalį sveikatos biurų besidarbuojančių rezultatyviai, bet reikia pasidžiaugti ir tuo, kad kai kurie tikrai pavyzdingai veikia. Ir norisi, kad tokių būtų kuo daugiau.  Suomijoje nevyriausybinio sektoriaus veikloje ir teikiamose paslaugose sukasi apie 2 mlrd. eurų per metus. Tuomet yra rezultatai.

Jau pabodo kartoti prieš gerą dešimtmetį Seime Pasaulio banko atstovės išsakytą mintį: 1 doleris, skiriamas sveikatingumo veiklai, sutaupo 24 dol., kurių nebereikia skirti gydymui. Arba kad tik 10 proc. žmogaus sveikatos tepriklauso nuo medicinos, o daugiausiai nuo paties žmogaus gyvenimo būdo. Atrodytų logiški žingsniai, ką reikėtų daryti, bet ne – toliau

trypčiojame vietoje. Sveikatingumo metai - startas permainoms.

Kitas pavyzdys. Praėjusiais metais Šiaurės ministrų taryba organizavo ir finansavo pilotinį projektą: „Sveikesnio pasirinkimo link“. Jo esmė tokia: įtraukti visą mokyklos bendruomenę į sveikatingumo programą – paskaitos, praktiniai užsiėmimai, maisto gaminimo kursas visom grandim: vaikams, tėvams, mokytojams, virėjoms, kad nei vienoje srityje nestrigtų pateikiami nauji įgūdžiai. Pagal konkursą buvo atsirinkta viena mokykla Šiauliuose, projekto partneriais buvo Lietuvos sveikuolių sąjunga, Sveikatos apsaugos ministerija. Rezultatai puikūs, jame dalyvavę moksleiviai įkvėpti sveikai gyventi, toliau tai tęsia. Suprantama pasisekęs pilotinis projektas šį rudenį turėjo būti išplėstas bent 10 mokyklų, o dar kitais metais jau 100 mokyklų. Bet lietuviška realybė tokia: tos patirties visai nereikia? Jis toliau SAM šiais mokslo metais netęsiamas. Gerai, kad pasisekė Sveikatingumo metų vyriausybinėje programoje įrašyti šį pasisekusi pilotinį projektą. Tačiau ar tai garantija, kad jis bus vykdomas?  Jei nebus finansavimo...

O štai vienas iš buvusių SAM, tiksliau, ligoninių ir farmacijos ministras ministrų Gediminas Černiauskas komentuodamas viešai, kad gal nelabai ir reikia skirti sveikatingumo metams lėšų, kad tegu NVO parodo savo rezultatus ir reikalingumą dirbdami visuomeniniais pagrindais. Pasibjaurėtina.  Kodėl jis nedirbo ligoninių ir farmacijos ministru (tarnu) visuomeniniais pagrindais, kodėl dabar universitete nedėsto iš entuziazmo? Kodėl popierinę 2011-2020 m. sveikatos programą kuria ne už ačiū? 

Paradoksalu, Lietuvos vidutinė gyventojų trukmė labai ženkliai metai po metų kilo ekonominės krizės laiku. Popierinės programos kūrėjai tai įvardija kaip Lietuvos sveikatos programos pasiekimą. Atsiprašau, sistemoje nebuvo esminių veiksmų, kas tai įtakotų. Tam įtakos pirmiausia turėjo NVO inicijuotos ir politikų, ačiū Dievui, priimtos alkoholio kontrolės priemonės ir Seimo 2008-uosius paskelbimas Blaivybės metais. Beje, 2007 m. vidutinė gyvenimo trukmė (70,09 m.)  buvo dar mažesnė nei 1997 m. (71,08 m.) kai buvo priimta Sveikatos programa.  

Asmeniškai aš, manau ir tos NVO, kurios dirba praktinėje sveikatingumo veikloje sutiks, kad tokia 2020 sveikatos programa https://www.lsp2020.lt/node/1 , kuri dabar už nemažus pinigus yra kuriama, visai nėra reikalinga. Reikia praktinės programos sudarytos Suomijos, kitų šalių, savo neįvertinamų, bet sėkmingų pavyzdžių ir patirčių pagrindu - VISUOMENĖS SVEIKATOS GELBĖJIMO PROGRAMOS. Sudarytos naujų ekspertų, praktikų, nevyriausybinių ir valstybinių institucijų. Parengtos visos Vyriausybės, kaip parengta ir 2013-ųjų Sveikatingumo metų programa. 2013-ieji – Sveikatingumo metai - nelengvas, bet gražus startas nuosekliom ir rezultatyviom permainom.

Juozas Dapšauskas