Vilniaus meras Remigijus Šimašius: sveikai gyvensenai negali būti daromos biurokratinės kliūtys(1)

Sveikatingumo metais startavęs sveiko gyvenimo būdo pavyzdžių projektas „Aš - už sveiką Lietuvą“ pateikė daug konkrečių patirčių, kaip sveika gyvensena pagerina gyvenimo kokybę, daro žmones laimingesnius. Prie šio projekto prisidėjo ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Žiniasklaidoje pasirodė ne viena žinutė, kaip R. Šimašius savo kasdieninėje veikloje skiria dėmesį elementarioms sveikatingumo veikloms, o tapęs meru pasistengė, kad savivaldybės administracijos pastate visiškai nebūtų vartojamas alkoholis.

Reklama

Pirmiausia noriu paklausti, ar visą laiką nuosekliai propagavote sveiką gyvenimo būdą, ar buvo koks suvokimo, sąmonės, elgesio pasikeitimas?

Mano gyvenimo būdas keičiasi visą laiką ir nėra taip, kad atradau dabar galutinį ir nekintamą. Bet tendencija yra aiški - judėti link sveikesnio gyvenimo būdo. Alkoholiu nepiktnaudžiauju ir nerūkau, stengiuosi daugiau sportuoti bei turėti pozityvias mintis. Tai yra svarbiausi elementai. Taip pat stengiuosi maitintis pagal sezoną, natūraliai. Esu šalininkas požiūrio, kuris teigia, kad reikia maitintis pagal klimato zoną ir sezoniškumą, vartoti kultūras, kurios tuo metu yra šviežiausios ir natūraliausios. Nebuvo tokios dienos, kad atsikėliau ir sugalvojau radikaliai keistis. Natūraliai viskas ėjo po truputį.

Ar buvo tokių momentų, kai galvojote, kad kai ką reikia pakeisti ir elgtis kitaip?

Studijų metais kelis bokalus alaus išlenkdavau. Man savaime gyvenimo tėkmėje atėjo supratimas, kad tai džiaugsmo gyvenime neprideda, o kitą dieną nebūna smagu ir lengva atsikelti.

Kas labiau šeimoje paskatina sveikai gyventi – žmona ar pats? Kokias sveikatingumo priemones propaguojate kasdien?

Geriu daug vandens, kiekvieną rytą į darbą savivaldybėje lipu laiptais į 19-ą aukštą. Savaitgaliais visą laiką pabūnu gamtoje, aktyviai leidžiu laiką. Sveiką gyvenseną mėgstame abu, mes vienas kitą palaikome. Bėgioju ir stengiuosi sveikai maitintis.

Kas pagal jus yra sveikai maitintis?

Tai yra sezoniškas maitinimasis pagal Lietuvos realijas: pavasaris, vasara, ruduo – žalumynų metas, tai salotos, šviežios daržovės, vaisiai, uogos. Žiema – raugintų agurkų ir kopūstų metas, pavyzdžiui, neperku pomidorų iš parduotuvės žiemą. Labai paprasta: maistas kuo natūralesnis, šviežesnis.

Kokia fizine veikla užsiimate?

Dabar yra labai daug išmaniuose telefonuose programėlių. Abudu su žmona turime žingsniamačių programėles ir kas vakarą pasitikriname, kuris daugiau nuėjo. Supratimas tikrai yra, kad kasdien reikia būtinai šiek tiek pajudėti. Dalyvauju maratonuose.

Išbėgu dažnai pabėgioti, mėgstu nueiti į šaudymo pratybas. Turiu sodybą, į kurią savaitgaliais važiuoju ir mėgstu ten padirbėti. Gal kai kam tai yra kasdienybė, o man tai yra gyvenimo būdo pakeitimas, darbe daug laiko sėdžiu, o sodyboj reikia ką nors pakilnoti, papjaustyti. Dabar šiek tiek apleidau turistines gamtines keliones, anksčiau labai rimtai užsiiminėdavau kalnų turizmu. Tačiau stengiamės su šeima praktikuoti fiziškai aktyvias keliones: pėsčiomis, su dviračiais, baidarėmis.

Viešoje erdvėje nuskambėjo, kad savivaldybėje jums tapus meru - nė lašo alkoholio. Pakomentuokite tai plačiau.

Iš tiesų ši žinia garsiai nuskambėjo, kad nė lašo alkoholio šiame pastate. Gaila, kad dalis žmonių tai priėmė kaip įžeidimą, nes tai nereiškia, kad čia buvo nuolat girtaujama, bet spintelėse gėrimų tikrai teko matyti ir baliukų buvo. Teko girdėti daug istorijų, kaip žmonės įraudusiais veidais skirstosi po įvairiausių progų. Norint to išvengti, reikia tiesiog padėti tašką, ir tiek. Jeigu yra kokia proga, kavinės aplinkui nedingo, galima ten nueiti ir pasėdėti po darbo, o įstaigoje reikia dirbti.

Ar galvojate įvesti kokias priemones, susijusias su rūkymo mažinimu?

Mano artimiausiose komandoje rūkančių nėra. Jei kalbėtume apie visą mikroklimatą darbe, nemanau, kad vadovas turi lįsti į asmeninius dalykus, svarbiausia darbo rezultatai. Tačiau jei rūkoma darbo laiko sąskaita – to tikrai neturėtų būti. Bet galbūt reiks pagalvoti apie tai, kaip būtų galima paskatinti nerūkančius žmones.

Mano nuomone, turėtų daugėti ne draudžiančių, o primenančių, paraginančių ženklų. Pavyzdžiui, nebūtinai turi būti draudžiantys rūkyti ženklai, tai galėtų būti kaip įspėjantis ženklas - „Pasitikrink, ar nekenki kitiems!“. Ne nurodymas nešiukšlinti, bet nuoroda, kur išmesti šiukšles ir panašiai. Juk labai svarbu, kaip tai padarysime. Noriu tai pristatyti pozityviai.

Vilniuje veikia visuomenės sveikatos biuras, judėjimą skatinanti savivaldybės įmonė „Sveikas miestas“. Kokias dar skatinimo ar kontrolės priemones galėtų taikyti savivaldybė, kad žmonės gyventų sveikiau?

Iš tiesų labai džiugu, kad Vilniuje vis daugėja žmonių, kuriems yra priimtina sveiko gyvenimo filosofija. Tai jau mato visi. Ir mano tikslas yra užtikrinti, kad visur, kur žmonės gyvena ar dirba, šalia būtų galima ir ramiai pasėdėti, pabėgioti, kitaip pasimankštinti. Kad būtų galima dviračių takais normaliai susisiekti iš tankiausiai gyvenamų rajonų iki centro. Taip pat labai svarbu palaikyti ir plėsti bendrą nuotaiką sveikatingumui kurti. Tad akivaizdu, kad visi tradiciniai bėgimai, sveikatingumo renginiai turi tik plėstis. Ir aš juos palaikysiu, skatinsiu ir pats kiek galėsiu juose dalyvausiu.

Viskas prasideda nuo vaikystės, tad kūno kultūros pamokos turi tapti labai svarbios ir patrauklios vaikams. Visi susikoncentruoja į dalykus, kurie yra galvoje, bet kūnas paliekamas užmaršty. Mokyklą baigę vaikai turi turėti tam tikrus įgūdžius. Ir man atrodo, pavyzdžiui, kad visi gyvenantys mūsų klimato zonoje turėtų mokėti plaukti. Ir aš darysiu viską, kad vaikai mokėtų plaukti, kad būtų ne vienas prabangus baseinas, o kad kiekvienas turėtų galimybę išmokti, ir kad tai būtų norma, o ne išimtis. Nes kasmet Lietuvoje nuskęsta daug žmonių. Taip pat numatome oranžinių dviračių plėtrą, kad kiekvienam būtų patogiau gyventi aktyviai.

Kas galėtų žmones paskatinti gyventi sveikiau?

Manau, kad daugeliui žmonių reikia tiesiog suteikti galimybes: ar tai būtų judėjimas, ar sveika mityba. Pavyzdžiui, darželinukų mityba. Aš pats iškovojau, kad būtų teisė pagal normas darželinukams nedėti į arbatą trijų šaukštelių cukraus, anksčiau tai buvo privaloma. Sveikos mitybos įpročius reikia ugdyti nuo vaikystės. Mes pertvarkome visą maisto pirkimą darželiuose, kad centralizuotas maisto pirkimas būtų tik kaip galimybė, bet neprivaloma. Jei darželis suranda kitokių būdų maitinti savo vaikus, pirmenybę teikiant vietinei ūkio produkcijai, tai tam tikrai neturi būti sudaroma kliūčių. Valdžia turi paskatinti sveiką gyvenseną, o ne tapti stabdžiu net tiems, kurie sveikai gyvena ir nori sveikai auginti vaikus.

Kalbino Juozas Dapšauskas, užrašė Simona Čaplikaitė

Vykdant sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“, www.sveikuoliai.lt