Sveikatingumo metai 2013: visuomenininkai bruzda, valstybininkai dar nekalba(1)

Vos daugiau nei prieš savaitę Seime nutarta 2013-uosius paskelbti Sveikatingumo metais. Visuomeninės organizacijos kartu su kai kuriais politikais jau ima bruzdėti. Bandoma atkreipti dėmesį į pagrindines Lietuvos visuomenės sveikatos problemas ir jų sprendimo būdus bei raginti skirti dėmesio vienoms ar kitoms iniciatyvoms. Tačiau už programos vykdymą atsakingoje Sveikatos apsaugos ministerijoje ir miestų savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose apie Sveikatingumo metų programą dar niekas nekalba.

Reklama

Įžangai – liūdnos statistikos

„Lietuvoje - tragedija“, – gyventojų sergamumo neinfekcinės ligomis, ypač onkologinėmis, situaciją apibūdino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys profesorius Arimantas Dumčius.

Dar jis priminė gana seną tiesą, kad visame pasaulyje žmonės daugiausiai miršta nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų, o Lietuvoje šie skaičiai vis dar didėja. Medikas, politikas ir mokslininkas priminė gluminančius neseniai paskelbto tyrimo rezultatus. Nuo 2010 m. iki 2011 m. legalaus tabako naudojimas tarp žmonių, vyresnių nei 15 m., padidėjo virš 1 litro gyventojui, o tabako sunaudojimas – 5-6 pakeliais vienam gyventojui per metus. Didėja ir alkoholio eksportas, ir importas.

„Kaip chirurgas turiu sakyti, kad tabakas šiandien yra dar baisesnis už kitas ligas kartu paėmus, nes jos dažnai kyla iš tabako vartojimo“, – šiurpinančių tiesų pažėrė medikas.

Tiesa, galima džiaugtis, kad šiek tiek sumažėjo įvykių keliuose ir alkoholinių psichozių.

„Tai yra dėl sugriežtintų įstatymų, tačiau tas mažėjimas vyksta labai lėtai ir statistine prasme yra nereikšmingas. Todėl mūsų sveikatos situacija yra labai rimta. Tad mūsų mobilizacija rengiant sveikatingumo programą dabar yra vienas iš svarbiausių uždavinių“, – kalbėjo A. Dumčius, pradėdamas spaudos konferenciją, skirtą paskatinti visuomenines bei valstybines organizacijas kurti sveikatingumo programą, planuoti, kaip ji bus vykdoma.

Kokie pinigai?

Aptariant sveikatingumo metų programos galimybes tik baigiantis konferencijai užsiminta apie finansinius išteklius. Kol kas nėra aišku, iš kokių lėšų ji bus finansuojama. Sveikatos srityje dirbančios įstaigos dabar tik džiūgauja, kad pinigų bus daugiau, tad ir iniciatyvų turėtų būti daugiau.

A. Dumčius tikisi palankių politinių sprendimų dėl programos finansavimo. Apie pusė tūkstančio sveikatos srityje besidarbuojančių fizinių ir juridinių asmenų inicijavo, o Seimas įpareigojo Vyriausybę sudaryti bendrą darbo programą, kuri nesikirstų su vykdomomis sveikatos apsaugos bei visuomenės sveikatos programomis. Jo teigimu, ir šiai programai turi būti numatytas finansavimas.

„Seime priimto projekto dėl sveikatingumo metų programos aiškinamajame rašte nurodoma, kad ji bus finansuojama iš įvairių institucijų, nuėmus tam tikrą dalį lėšų šiam darbui, – jautrią temą palietė A. Dumčius. – Bet mes galvojame, kad Vyriausybė turėtų konstatuoti, kad programai vykdyti būtų skirtos tam tikros lėšos. Seimo sveikatos komitetas nutarė apdoroto tabako akcizo pajamų dalį skirti sveikatingumo projektams skatinti ir reklamai. Tą patį galvojame padaryti ir su psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos programomis“, – aiškino Seimo narys. 

Keturi pamatai

A. Dumčius įsitikinęs, kad Sveikatingumo metų programa turėtų būti vykdoma keturiomis profilaktinėmis kryptimis – sveikos gyvensenos ir mitybos skatinimu bei kova su vis didėjančiu alkoholio ir tabako vartojimu.

Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų viceprezidentas Algirdas Raslanas atkreipė dėmesį, kad dėl vis augančių sveikatos problemų reikia ieškoti alternatyvių būdų, kaip ją gerinti.

„Fizinis aktyvumas, sveika mityba, psichofizinė reguliacija, socialinė aplinka yra vieni iš pagrindinių dalykų, kurie lemia žmogaus sveikatą. Be to, jie valstybei mažai kainuoja“, – pabrėžė A. Raslanas.

Sveikos gyvensenos ugdymo programos mokyklose, nuo šių metų prasidėsiantis sveikos gyvensenos arba sveikatos mokytojų rengimas aukštosiose mokyklose – tai perėjimas nuo fizinio aktyvumo skatinimo mokyklose prie integralaus sveikatos ugdymo. Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų viceprezidentas Sveikatingumo metų programoje siūlo įtvirtinti sąvokas, susijusias su sveikata, inicijuoti įstatyminę bazę, kuri padėtų legalizuoti sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos metodikas, prioritetus skirti sveikatinančiam maistui. Didžiausią dėmesį jis siūlo kreipti į sveikos gyvensenos propagavimą, aiškinimą apie tai, kokia yra žmogaus perspektyva gyvenant sveikai.

„Mūsų šalyje sveikos gyvensenos pripažinimas ir suvokimas yra gana prastas. Žmonėms reikia daug aiškinti apie fizinį aktyvumą, rekreacinę aplinką ir kitus sveikatai įtakos turinčius veiksnius. Taip pat svarbu skatinti gydomąjį turizmą“, – kalbėjo A. Raslanas.

Skirtumas tarp gydymo ir sveikatos

Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis įsitikinęs, kad jau vien tai, kad metams Lietuvoje suteikiamas Sveikatingumo titulas yra programos dalis.

„Žmonės girdi, kad valdžia rūpinasi jų sveikata. Tai jau neblogai. Svarbu, kad Sveikatingumo metai nebūtų traktuojami, kaip gydymo kokybės gerinimo metai – kai perkama aparatūra arba piginami vaistai. Tai turi būti sveikos gyvensenos programa. Kol neatskirsime sveikatos nuo gydymo, jokio sveikatinimo nebus. Viena iš sveikatino programos dalių – Palanga, kuri jau daug metų planuoja tapti Lietuvos sveikatos sostine. Manau, kad sveiko maisto šventė, kuri bus šiemet, taps tokio miesto titulo preliudija. Tikiuosi, kad žmonėms Palanga ims sietis su miestu, kuriame gerinama sveikata, mokomasi ir imama gyventi sveikai. Kai valstybė skiria dėmesio ir lėšų, žmonėms kyla entuziazmas veikti“, – mintimis su „Vakarų Lietuvos medicina“ dalijosi D. Kepenis.

Jis informavo, kad liepą sveikatos srityje dirbantys asmenys yra kviečiami į sąskrydį Naisiuose, kuriuose ir bus brėžiamos Sveikatingumo metų gairės.

Tačiau iki šiol valdžios institucijų inicijuota ir dvylika metų vykdyta sveikatos programa sveikuolis yra nusivylęs. Jo teigimu, minėtoji programa patyrė fiasko – ligų daugėjo, nieko gero neįvyko kūno kultūros srityje. „Tai tebuvo parodomieji renginiai“, – nepataikavo D. Kepenis.

Valdžios koridoriuose dar tylu

Memorandumo „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“ ir Sveikatingumo metų iniciatorius, tinklalapio „Tikiu.lt“ redaktorius Juozas Dapšauskas pasidžiaugė, kad Lietuvos sveikuolių sąjungos inicijuojamos sveikatos mokyklos sulaukia vis daugiau žmonių dėmesio. Jis tikisi, kad panašios iniciatyvos bus skatinamos. Tokiu atveju žmonės galėtų ne tik išgirsti teoriją, kaip reikia sveikai gyventi, kad rūkyti ir gerti yra blogai, bet ir iškart išbandyti sveiką gyvenimą praktiškai. Sveikatos mokyklos parodė, kad net tie, kurie jose praleidžia tik savaitę, paskui noriai ir toliau gyvena sveikai.

Prieš dalindamasis savo idėjomis, kokia turėtų būtų Sveikatingumo metų programa, J. Dapšauskas pirmiausia akcentavo, kokia ji neturėtų būti.

„Dabar yra Maironio metai – gatvėse pilna plakatų. Sveikatingumo metams tokių išlaidų nereikės. Iš Vyriausybės laukiame žingsnių, kurie nubrėžtų konkrečią programos kryptį, – kalbėjo J. Dapšauskas. – Kartais jaučiamas susipriešinimas tarp vyriausybinio ir nevyriausybinio sektorių. Tad laukiame sąlyčio taškų iš institucijų, kurios neimituoja veiklos, o imasi konkrečių veiksmų. Iš Vyriausybės tikimės pirminio gesto, o mes tą procesą kontroliuosime. Nenorime, kad mūsų vargas nueitų tuštiems lozungams, o po 1-2 metų suprastume, kad Sveikatingumo metai nedavė naudos.“

Po spaudos konferencijos susisiekusi su Sveikatos apsaugos ministerija „Vakarų Lietuvos medicina“ laukė atsakymo, ką ministerija planuoja pasiūlyti Sveikatingumo metams, bet nesulaukė. Buvo paaiškinta, kad Seimo nutarimas priimtas dar visai neseniai, tad apie Sveikatingumo metus ministerijoje dar niekas nekalba – nėra nei darbų, nei kalbų.

Sveikatos biurai džiūgauja

A. Dumčius per spaudos konferenciją Seime kritikavo savivaldybių visuomenės sveikatos biurus.

„Turi būti priimami politiniai sprendimai dėl visuomenės ryšio su visuomenės sveikatos institucijomis, biurais. Mes nesame pakankamai patenkinti visuomenės sveikatos biurų veikla. Tą konstatavo ir Nacionalinė sveikatos taryba. Jie neturi vizijos, nėra metodologijos. Jiems reikia nusistatyti galimybes ir veiklos kryptis, nes dabar atrodo, kad jie (biurų darbuotojai – autorės pastaba) tik ima algas“, – piktinosi A. Dumčius.  

Tačiau didžiųjų miestų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų atstovės „Vakarų Lietuvos medicinai“ galėjo vardinti daug savo darbų, kuriais visuomenės nariai skatinti sveikai gyventi. Net spaudos konferencijoje dalyvavusi Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė kelias minutes pasakojo, kaip aktyviai rajono gyventojai dalyvauja biuro organizuotose veiklose, kaip sparčiai populiarėja biurų populiarinamas šiaurietiškas ėjimas ir kaip noriai apie šias ir kitas iniciatyvas informuoja vietos žiniasklaida. Tačiau įvardinti planų ateinantiems, Sveikatingumo, metams D. Avižiuvienė negalėjo. Akcentavo tik dabar vykdomų darbų tęstinumą.

„Reikia moksliškai pagrįstų praktinių metodų, kaip galima greičiau veikti žmones. Kas tai turėtų būti? Mums, biurams, praktiškai to labiausiai ir trūksta“, – sakė D. Avižiuvienė ir atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės yra labiau linkę sekti ne rekomendacijomis, o autoritetų pavyzdžiais. To paties tikisi ir Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Alina Didžiokienė bei Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ineta Pačiauskaitė.

„Pagaliau vieną kartą bendru sutarimu nacionaliniu lygiu sveikata yra išskirta kaip vienas iš pagrindinių aspektų visuomenės gyvenime.

Tikimės, kad kitais metais mūsų biuro ir kitų sveikatos srityje dirbančių institucijų veikla bus masiškesnė, kad institucijos daugiau bendradarbiaus, visi žmonės galės sužinoti, kas mieste vyksta, kuo galima pasinaudoti norint sveikai gyventi. O kaip viskas bus organizuojama, priklauso nuo finansinių ir žmogiškųjų išteklių“, – apie Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro idėjas Sveikatingumo metams kalbėjo I. Pačiauskaitė. 

Kauno visuomenės sveikatos biuro atstovė kol kas irgi negalėjo įvardinti, kokią viziją biuras turi kitų metų veiklai, tačiau tikisi, kad biuro pradėtos veiklos tęsis, o dėl paskelbto metų titulo žmonės daugiau domėsis sveika gyvensena.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė apie idėjas kitiems metams papasakoti laiko vakar nerado. Biuro administratorė tik paaiškino, kad, ko gero, ir jos darbovietėje dėl Sveikatingumo metų dar nieko nekalbėta, nes dabar labiau koncentruojamasi į šių metų tikslų įgyvendinimą.

Zita Voitiulevičiūtė