Muzika pakeliui į darbą, pokalbiai biure, transporto ūžesys gatvėje, o grįžus namo – fone veikiantis televizorius. Nors nuolatiniai garsai tapo įprasta mūsų kasdienybės dalimi, jų poveikis klausai priklauso nuo stiprumo ir trukmės. Ilgalaikis triukšmas gali sukelti ne tik nuovargį ar spengimą ausyse, bet ir negrįžtamų klausos pažeidimų.
„Vision Express“ klausos specialistė Daimona Širiakovienė atkreipia dėmesį, kad klausos silpnėjimas nėra vien vyresnio amžiaus žmonių problema. Jos praktikoje pasitaiko ir darbingo amžiaus žmonių, kurių klausai įtakos galėjo turėti ilgametis triukšmo poveikis.
„Nors įprasta manyti, kad prasčiau girdi tik vyresnio amžiaus žmonės, su šia problema susiduria ir penkiasdešimtmečiai. Kalbantis paaiškėja, kad didelę gyvenimo dalį jie dirbo triukšmingoje aplinkoje. Deja, apie klausos apsaugą neretai susimąstoma tik tada, kai sutrikimas jau prasidėjęs“, – sako D. Širiakovienė.
Triukšmo žalą pajuntame ne iš karto
Ne kiekvienas aplinkos garsas, anot specialistės, kenkia klausai. Klausos pažeidimo riziką lemia garso stiprumas, poveikio trukmė ir atstumas iki jo šaltinio. Pavyzdžiui, tyliai veikiantis buitinis ventiliatorius ar šaldytuvas paprastai nekelia grėsmės klausai, tačiau nuolatinis foninis ūžesys gali varginti, apsunkinti susikaupimą ar sukelti galvos skausmą.
Kur kas didesnį pavojų kelia stiprus (85 decibelų ir didesnis), ilgalaikis triukšmas. Tokį triukšmo lygį gali pasiekti intensyvus gatvės eismas, kai kurie elektriniai įrankiai ar garsiai veikianti buitinė technika, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvas. Koncertuose ir naktiniuose klubuose garsas gali būti dar stipresnis.
Toks triukšmas gali pažeisti vidinėje ausyje esančias jautriąsias plaukuotąsias ląsteles, kurios garso virpesius paverčia nerviniais signalais. Specialistė pabrėžia, kad žmogaus organizme šios ląstelės neatsinaujina.
„Po koncerto ar darbo triukšmingoje aplinkoje klausa gali laikinai suprastėti, atsirasti spengimas ausyse. Tokie požymiai rodo, kad garsas galėjo paveikti klausą. Ilgainiui žmogus gali pastebėti, kad jam sunkiau suprasti pašnekovų kalbą, dažniau tenka prašyti pakartoti pasakytus žodžius. Todėl net ir laikinų klausos pokyčių nereikėtų ignoruoti“, – aiškina D. Širiakovienė.
Aplinkoje, kurioje triukšmo išvengti neįmanoma, svarbu naudoti tinkamas klausos apsaugos priemones. Koncertuose gali praversti specialūs garsą slopinantys ausų kištukai, o dirbant su triukšmingais įrankiais – apsauginės ausinės. Taip pat verta laikytis didesnio atstumo nuo garso šaltinio ir, kai įmanoma, trumpinti triukšmingoje aplinkoje praleidžiamą laiką.
Ausinės klausai gali būti ir draugas, ir priešas
Klausantis muzikos, tinklalaidžių ar kalbantis telefonu per ausines, svarbiausia atkreipti dėmesį į garsumą ir klausymosi trukmę. Pasak D. Širiakovienės, klausai gali pakenkti pernelyg garsus ir ilgai trunkantis garso poveikis, nepriklausomai nuo to, ar ausinės belaidės, įstatomos į ausis, ar dedamos ant jų.
„Jeigu muzikos klausomės labai garsiai ir dažnai, klausos sutrikimų gali atsirasti naudojant bet kokias ausines. Rekomenduočiau rinktis tokias, kurios gerai slopina aplinkos triukšmą. Tuomet nereikia stipriai didinti garsumo, kad aiškiai girdėtume muziką ar pokalbį“, – pataria specialistė.
Praktiškas būdas kontroliuoti klausymosi įpročius – pasitikrinti telefono garso nustatymus. Dalis išmaniųjų telefonų leidžia stebėti ausinių garso lygį ir nustatyti didžiausio garsumo ribą. Klausantis muzikos taip pat verta daryti reguliarias pertraukas, o triukšmingame viešajame transporte ar gatvėje vengti įpročio garsinti muziką vien tam, kad ji nustelbtų aplinkos garsus.
Dar vienas svarbus aspektas, anot D. Širiakovienės, yra ausinių higiena. Į ausis įstatomas ausines reikėtų reguliariai valyti pagal gamintojo rekomendacijas, nes ant jų besikaupiantys nešvarumai gali dirginti ausies landą ir sudaryti palankesnes sąlygas infekcijoms. Taip pat nereikėtų dalytis asmeninėmis ausinėmis su kitais žmonėmis, ypač jei jos dedamos tiesiai į ausies landą.
Tylos paieškos prasideda nuo kasdienių įpročių
Klausos apsauga prasideda nuo paprastų kasdienių sprendimų. Pavyzdžiui, namuose nebūtina nuolat laikyti įjungto televizoriaus ar radijo, o pasivaikščiojimai be ausinių gali tapti proga pailsėti nuo papildomo garsinio fono. Specialistė taip pat pataria sąmoningai daryti pertraukas nuo triukšmo – kas kelias valandas bent 15–20 minučių praleisti ramesnėje aplinkoje.
„Pati dažnai automobilyje važiuoju neįsijungusi radijo. Pastebiu, kad tai padeda pailsėti nuo nuolatinio garsinio fono. Panašiai ir pasivaikščiojimų metu – nebūtina visada klausytis muzikos ar tinklalaidžių. Kartais verta tiesiog įsiklausyti į aplinką. Žinoma, tokios pertraukos negali atkurti jau pažeistos klausos, tačiau jos padeda sumažinti kasdienį garsinį krūvį“, – sako D. Širiakovienė.
Vis dėlto vien kasdienių įpročių nepakanka – svarbu ir profilaktiškai tikrintis klausą. Patikros dažnumas priklauso nuo amžiaus bei rizikos veiksnių. Vyresniems nei 50 metų žmonėms rekomenduojama tai daryti kas metus, ypač nuolat dirbantiems triukšmingoje aplinkoje. Jei atsiranda spengimas ausyse, sunkiau suprasti pašnekovų kalbą ar pastebimi kiti girdėjimo pokyčiai, laukti planinės patikros nereikėtų.
„Ne visi žino, kad pasitikrinti klausą galima ne tik gydymo įstaigose, bet ir optikose. Pavyzdžiui, mūsų optikose specialia įranga atliekamas pirminis klausos testas, padedantis įvertinti, kaip žmogus girdi skirtingo dažnio garsus. Tai paprastas, bet svarbus žingsnis, leidžiantis pastebėti galimus klausos pokyčius ir suprasti, ar reikėtų kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio ištyrimo“, – sako D. Širiakovienė.