Svaigalus vartojantys paaugliai – mūsų pačių produktas
Nors aplinkos tyrimai gali padėti nustatyti, ar moksleiviai vartoja narkotines medžiagas, dauguma mokyklų šia galimybe nepasinaudoja, sako Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Diana Butkienė. Kiti pašnekovai pripažįsta, kad mokyklos šią problemą kartais ir slepia, o Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys akcentuoja, kad paaugliais, vartojančiais svaigalus, stebėtis nereikėtų.
Naudojamos kontrolės, o ne prevencijos priemonės
Anot Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės Ingos Juozapavičienės, mokyklose neretai taikomos tos pačios kontrolės priemonės: stebima mokyklos teritorija, rūpinamasi, kad į ją ir pačią mokyklą nepatektų pašaliniai asmenys, tačiau nesistengiama taikyti prevencinių priemonių.
„Reikia pripažinti, kad dėl žmogiškųjų ir finansinių išteklių stokos mokykloje neretai taikomos vienkartinės akcijos arba tęstinumo neturinčios programos. Dažnai pradedamos vykdyti įvairios programos, tačiau įvertinti, kiek laiko jos tęsiasi ir kiek yra efektyvios, dažnai pamirštama“, – pastebi I. Juozapavičienė.
G. Duoblys tvirtina, kad neretai pačios mokyklos tiesiog nenori pripažinti turinčios problemų, susijusių su svaigalų vartojimu. Be to, jo teigimu, šios problemos sprendimu mokymo įstaigose dažnai pavesta rūpintis mokytojams, o ne specialistams.
„Labai daug ką ant pečių suverčiame mokytojams: jie atsakingi ir už ŽIV, ir AIDS, ir alkoholio prevenciją, priešgaisrinę apsaugą. Neduok Dieve, kur nors nėra gesintuvo. Kas tada kaltas? Mokytojas. Žinoma, perdedu, bet mokytojui per daug visko suverčiama. Negalime reikalauti iš mokytojo, kuris ruošiasi mokyti chemijos ar fizikos, dalykų, kurių jis tiesiog nemoka. Be to, gyvenimas taip sparčiai vystosi, kad mokytojai dažnai nespėja“, – įsitikinęs G. Duoblys.
Vadovai bijo sumenkinti mokyklos vardą
Kad mokyklos nenori pripažinti turinčios narkotinių medžiagų vartojimo problemų, patvirtina ir Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė D. Butkienė. Siūloma paslauga ištirti narkotines medžiagas aplinkoje, kai nustatoma, ar mokykloje yra narkotinių medžiagų pėdsakų, Klaipėdoje pasinaudoja vis mažiau mokyklų.
„Tiksliai negaliu įvardyti, bet dažniausiai vadovai tiesiog nenori, kad žmonės sužinotų, jog mokykloje rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Jie mano, kad tada gali sumažėti mokinių skaičius, tėvai nebeves į tą mokyklą vaikų. Tai – pagrindinė įvardyta priežastis“, – teigia specialistė.
Jai antrina I. Juozapavičienė – ji pabrėžia, kad turi būti aiškiai nurodoma, kad narkotinių medžiagų aplinkoje testo rezultatai nebūtinai rodo, jog šios medžiagos vartojamos pačioje mokykloje. Tai gali rodyti, kad narkotines medžiagas moksleiviai vartoja kitur, tačiau jų likučių patenka ant rankų ar drabužių, ir tokiu būdu šios medžiagos aptinkamos mokykloje.
„Tai turėtų būti pasakyta ir mokyklų vadovams. Mes turime nebijoti pasižiūrėti, ar turime tą problemą ir kokio ji masto. Be to, atlikus aplinkos testavimą, daroma esminių klaidų, kai bandoma iš karto skelbti žinią. Ji dažnai visuomenėje paskelbiama netinkamai – toje mokykloje tikrai yra vartojama, ta mokykla bloga ir dėl to atsakomybė tenka vadovui. Tuomet visi bijo ir niekas nesprendžia problemos. Rezultatai turėtų būti visai kitokie“, – tvirtina I. Juozapavičienė.
Mokiniai pagalbos nori ne mokykloje
G. Duoblys įsitikinęs, kad mokyklos aplinkos testai nėra tikslinga priemonė siekiant išspręsti narkotinių medžiagų vartojimo problemą. „Su tais tikrinimais šaudome pro šalį. Patys mokiniai sako, kad jie nenori mokykloje kalbėtis apie tokias slogias problemas. Jie nori apie tai kalbėtis ir pagalbos norėtų rasti už mokyklos ribų, nes mokykla yra per daug didelis, atsiprašau, kolchozas, kur neįmanomas privatumas“, – nurodo G. Duoblys.
Jo tvirtinimu, mokykloje paaugliai jaučia spaudimą, ten dažnai klijuojamos etiketės, todėl mokiniai nejaučia, kad apie savo problemas gali kalbėtis privačiai. G. Duoblio nuomone, mokyklai derėtų atskirti, kokias funkcijas ji turėtų atlikti, o kurių įvykdymą turėtų pavesti specialistams, pavyzdžiui, psichologams, socialiniams darbuotojams.
D. Butkienė nurodo, kad mokyklose atliekami aplinkos tyrimai padeda nustatyti problemos mastą. Be to, mokyklos darbuotojai gali atidžiau stebėti tas vietas, kuriose rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, bei mokinius. Specialistės teigimu, tokie tyrimai gali veikti kaip prevencinė priemonė.
G. Duoblys: norint rezultato, reikia geros socialinės reklamos
Anot G. Duoblio, viena iš geriausių priemonių sprendžiant svaigalų vartojimo problemą yra kalbėtis su paaugliais, nes jų elgesys yra aplinkos ir auklėjimo rezultatas. Pašnekovo nuomone, investuoti reikėtų ir į kokybiškas prevencines reklamas, kurios prilygtų reklamoms, agituojančioms vartoti alkoholinius gėrimus.
„Dažnai varome ant paauglių, kurie geria, rūko, bet juk tai – mūsų vartotojiškos visuomenės pašalinis produktas. Kuriame alkoholį, tabaką, verslas labai daug investuoja į alkoholio reklamą, o paskui norime, kad paaugliai tos reklamos nematytų. Kaip jie gali nematyti, kai reklamuojama ne alaus kokybė, o gyvenimo būdas – jei prie ežero vasarą nepasiėmei dėžės alaus, esi nevykėlis“, – klausia G. Duoblys.
Pasak jo, sunku tikėtis teigiamo prevencinių priemonių rezultato, kol nebus atsvaros svaigalų reklamoms. Jo nuomone, socialinė reklama turi priminti paaugliams patrauklias, pavyzdžiui, muzikinio kanalo MTV stiliaus reklamas. Pigi socialinė reklama, G. Duoblio įsitikinimu, tėra iššvaistyti pinigai, o kartais ji kuriama siekiant ne rezultato, o tiesiog atlikti darbą.
Susiję straipsniai
