Marihuana: keliai ir paklydimai

Neseniai rašiau apie augantį narkotikų vartojimą. Dabar noriu bent trumpai apžvelgti populiariausią narkotiką Lietuvoje – marihuaną. 

Ji išgaunama iš augalo, vadinamo kanapėmis (Cannabissativa). Cheminis junginys, sukeliantis euforiją, yra tetrahydracannabinolis. Svarbu yra tai, kad kaip narkotinis augalas jis to junginio 1972 metais turėjo mažiau nei 1 proc., 1990 metais - nuo 3 iki 4, šiuo metu, patobulinus augalą, jame yra apie 13 proc. nurodyto chemikalo. Tie pasikeitimai sąlygojo ilgalaikį ir trumpalaikius marihuanos vartojimo rezultatus.

PSO duomenimis bent kartą savo gyvenime kanapes vartojo 73 600 000, arba 21,7 proc., suaugusiųjų (15-64 metų); per pastaruosius metus kanapes vartojo 18,1 mln., arba 5,3 proc., suaugusiųjų (15-64 metų); per pastaruosius metus kanapes vartojo 14,6 mln., arba 11,2 proc., 15-34 metų amžiaus žmonių.

Patinka ar nepatinka, mes esame pasaulio dalis. Norėtųsi perimti tik gerus ir malonius dalykus, bet dalis ir blogybių ateina ir į Lietuvą. Galima rinktis mūsų mėgstamą šalį, bet aš pavyzdžiu paėmiau JAV, kur vyksta intensyvus marihuanos legalizavimo judėjimas. Nežinau kodėl, tačiau jaunimas linkęs juos vis dažniau ir bandyti. Sakykime, dvyliktokai. Pateikiu JAV duomenis, kokius narkotikus ar vaistus jie vartojo (šaltinis - paradigmmalibu.blogspot.com):

Akivaizdu, jog tarp nelegalių vartojamų priemonių vyrauja marihuana. Atkreiptinas dėmesys ir į antrą diagramos eilutę – sintetinę marihuaną. Kol kas Lietuvoje ji nėra plačiau žinoma, bet, deja, per keletą mėnesių nuo panašių mišinių (o sintetinė marihuana ir yra mišinys) Rusijoje mirtinai apsinuodijo keliasdešimt gyventojų, daugiau nei 200 pateko į ligonines.

Bet grįžkime prie svarbiausio narkotiko. Kaip jis veikia sveikatą, kokią įtaką daro elgesiui? Kiek rimtai jis yra pavojingas?

Štai portale technologijos.lt rašoma: „Didžiosios Britanijos mokslininkai ištyrė 38 to paties amžiaus ir lyties žmonių smegenis. Pusė jų buvo nuolatiniai marihuanos rūkaliai. Tyrimo metu nustatyta, kad žmonių, kurie ilgą laiką rūko marihuaną, smegenys gamina mažiau dopamino, kuris yra atsakingas už žmonių motyvaciją ir pavyzdinį elgesį. Tačiau mokslininkus rezultatas nustebino.

Rūkantieji tyrimo dalyviai marihuaną pradėjo vartoti ankstyvame amžiuje, būdami 12–18 metų. Jiems visiems buvo pasireiškusi psichozė: tyrimo dalyviai teigė, kad rūkymo metu jie yra patyrę keistų pojūčių, jiems kildavę keistų minčių. Yra žinoma, kad psichozę sukelia padidintas dopamino kiekis smegenyse. Todėl mokslininkai minėto tyrimo metu tikėjosi gauti priešingus duomenis. Ankstesni tyrimai yra parodę, kad marihuanos rūkymas daro neigiamą įtaką koordinacijai ir mokymuisi. Ilgamečiai rūkaliai turi didesnį polinkį susirgti šizofrenija. „Marihuanos rūkymas tikrai padidina šizofrenijos galimybę, kadangi proceso metu stipriai sužadinama dopamino sistema – tas pats nutinka ir šizofrenijos atveju. Tačiau iki šiol nė vienas tyrimas nebuvo atliktas su ilgamečiais marihuanos rūkaliais“, – pabrėžia tyrimo vadovas Michaelas Bloomfieldas iš Londono imperijos koledžo“.

Mes neturime specialių tyrimo įstaigų, kurios galėtų tiesiai ir atsakingai duoti rūpimus atsakymus, todėl vėl teks kreiptis į tos pačios JAV Nacionalinį priklausomybių institutą. Viename iš puslapių (www.nida.nih.gov) radau labai aiškius atsakymus:

„Tyrimai rodo, marihuana gali sukelti problemų kasdieniame gyvenime ar pabloginti asmens esamas problemas. Daug marihuanos vartojančių žmonių paprastai praneša apie mažesnį pasitenkinimą gyvenimu, skurdesnę psichikos ir fizinę sveikatą, apie tai, jog turi daugiau tarpasmeninių santykių problemų ir yra mažiau sėkmingi akademinėje veikloje ir karjeroje, lyginant su bendraamžiais, kurie nevartoja marihuanos. Pvz., marihuanos vartojimas siejamas su didesne tikimybe, kad moksleivis mes mokyklą. Keletas tyrimų atskleidė ryšį tarp darbuotojų marihuanos rūkymoir dažnesnio neatvykimo į darbą, pavėlavimų, nelaimingų atsitikimų, darbuotojų kaitos“.

Daug dėmesio užsienio spaudoje sukėlė mokslinis straipsnis, apibendrinantis 20 metų tyrimų duomenis apie marihuanos vartojimą ir jo sukeltas pasekmes. Jis skelbtas žurnale „Addiction“. Pasistengiau apibendrinti.

Nuolatiniams kanapių vartotojams gali kilti priklausomybės sindromo rizika, kuri yra maždaug 1 iš 10 visų kanapių vartotojų ir 1 iš 6 tarp tų, kurie pradeda vartoti paauglystėje.

Vairuotojai, kurie rūko marihuaną, patiria dvigubai didesnę riziką patekti į avariją.

Nuolatinis kanapių vartotojimas padvigubina riziką patirti psichozės simptomus ir sutrikimus, ypač jei asmenys turi genetinių polinkių į psichikos sutrikimus ir jei jie pradeda vartoti kanapes dar paauglystėje.

Statistiškai paaugliai, nuolatiniai kanapių vartotojai įgyja mažesnį išsimokslinimą nei nevartojantys bendraamžiai, bet mes nežinome, ar ryšys yra priežastinis.

Statistiškai nuolatiniai kanapių vartotojai paaugliai yra labiau linkę vartoti ir kitus narkotikus.

Jei kanapės pradedamos vartoti paauglystėje ir vartojama toliau, taigali sukelti intelekto sutrikimus, tačiau mechanizmai kolkas yra neaiškūs.

Nuolatinis kanapių vartojimas paauglystėje maždaug padvigubina riziką susirgti šizofrenija ar psichoze suaugus.

Nuolat rūkant kanapes yra didesnė rizika susirgti lėtiniu bronchitu.

Kanapių rūkymas vidutinio amžiaus suaugusiesiems greičiausiai padidina miokardo infarkto riziką.