Suvaldyti kokliušą gali skiepai bei kosėjimo ir čiaudėjimo higiena

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atvejų nei pernai per visus metus. Šiemet iki balandžio 12 d. buvo patvirtinti 32 kokliušo atvejai, iš jų 19 buvo neskiepyti, 3 asmenys nežinojo apie atliktus skiepus. 2023 m. kokliušas diagnozuotas septyniems asmenims, iš jų visi buvo neskiepyti. NVSC specialistai ragina nepamiršti efektyviausios priemonės, apsaugančios nuo kokliušo – skiepų. Todėl primena, kada reikia skiepytis nuo šios ligos.

Reklama

Skiepijami vaikai ir suaugusieji

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikai. Vakcina nuo kokliušo paprastai apima ir skiepus nuo difterijos ir stabligės.

„Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai. Antikūnų naujagimiai gauna iš motinos, tačiau jie neužtikrina pilnaverčio natūralaus pasyvaus imuniteto. Planinė vakcinacija labai sumažino sergamumą, tačiau pastaruoju metu nustatomas sergamumo poslinkis į vyresnio amžiaus vaikų grupes. Vis daugiau susirgimų išaiškinama mokyklinio amžiaus vaikų grupėje, taip pat tarp suaugusiųjų. Suaugusieji yra pagrindinis infekcijos šaltinis vaikams. Jau ir šiemet esame užregistravę du suaugusiuosius, kuriems patvirtinta kokliušo diagnozė“, – pasakoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Siekiant nuo kokliušo apsaugoti naujagimius, kūdikius ir vaikus, nuo 2023 m. Lietuvoje rekomenduojama nėščių moterų vakcinacija kokliušo komponentą turinčia vakcina. Besilaukiančių moterų sergamumas kokliušu nesiskiria nuo šios ligos paplitimo tarp suaugusių moterų. Nuo praėjusių metų nėščios moterys vakcina su kokliušo komponentu gali pasiskiepyti nemokamai.

Dėl vakcinacijos ir su ja susijusių klausimų nėštumo ir žindymo laikotarpiais rekomenduojama konsultuotis su šeimos ar nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.

Spazminiai kosulio priepuoliai

NVSC praneša, kad kokliušo inkubacinis periodas trunka 5–21 dieną (dažniausiai 7–10), bet gali užsitęsti iki 42 dienų.

Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu. Sergant kokliušu, toks kosulio priepuolis gali tęstis nuo kelių net iki keliolikos minučių, neretai priepuoliai baigiasi vėmimu. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tokių priepuolių. Po sunkių ilgalaikių spastinio kosulio priepuolių dėl smegenų hipoksijos ir kvėpavimo centrų perdirginimo gali sustoti kvėpavimas. Kokliušu itin sunkiai serga kūdikiai. Jiems daug dažniau pasitaiko tokios komplikacijos kaip išvaržos, pneumonijos ar encefalopatijos.

Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, sąlygojantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį.

Kokliušas plinta labai greitai artimo kontakto metu, žmogui kosėjant, čiaudėjant. Todėl labai svarbu, kad žmogus būtų laiku pasiskiepijęs ir laikytųsi kosėjimo, čiaudėjimo higienos.