Susirgusių vėžiu vyrų gyvenimą pailgina žmonos

Seniai žinomas faktas, kad išsiskyrusių vyrų, o ypač niekada nevedusių mirtingumas dėl įvairių priežasčių yra daug didesnis nei santuokoje gyvenančiųjų.  Viengungiai gerokai dažniau miršta dėl smurtinių priežasčių ir nuo ligų, kurias sukelia netinkamas gyvenimo būdas, pvz.,  tokių kaip širdies bei kraujagyslių ligos.

Santuoka ilgina gyvenimą

Naujausias tyrimas, kurį atliko norvegai H. Kravdal ir A. Syse, rodo, kad gyvenimas santuokoje taip pat pagerina vyrų išgyvenamumą susirgus vėžiu. Šių autorių tyrimų rezultatai skelbiami žurnale “Biomed Central Public Health”.

Tyrinėtojai apibendrino 440 tūkst. suaugusiųjų pacientų duomenis, esančius Nacionaliniame vėžio registre. Tyrimo laikotarpis  1970 – 2007 metai. Pusė iš šių pacientų mirė nuo vėžio.

Rezultatai parodė, kad diagnozavus vėžį, santuokoje gyvenantys vyrai daugiau nei trečdaliu (35 proc.)  turi mažesnę tikimybę mirti nei nevedusieji. Tarp moterų buvo stebima panaši tendencija (23 proc.), tačiau ne tokia ryški.

Skirtumas didėja

Autorių manymu, tokia tendencija yra todėl, kad  iškilus problemai ar esant neaiškiems simptomams sutuoktiniai vienas kitą dažniau ragina apsilankyti pas gydytoją. Kita priežastis gali būti ta, kad nevedusiųjų žmonių sveikata dažniau yra prastesnė nei vedusiųjų, todėl ir nustačius onkologinę ligą, jų išgyvenamumas yra blogesnis.   Prastesnė psichikos sveikata taip pat gali būti svarbus veiksnys. Kad nevedusieji yra prastesnės sveikatos ir turi dažniau psichologinių problemų, patvirtina daugiamečiai moksliniai tyrimai ir stebėjimai.

Taip pat buvo pastebėta kita įdomi tendencija: išgyvenamumo skirtumas tarp vedusių ir nevedusių vyrų nuo 1970 m. gana žymiai padidėjo. Autoriai mano, kad tai gali būti susiję su visuomenės susvetimėjimu.

Meilė iš tiesų gydo

“Vakarų Lietuvos medicinos” konsultantė psichologė Dalia Kujalienė patvirtino, jog ne vienu tyrimu įrodytas teigiamas kitų žmonių santykio poveikis fizinei sveikatai. “Jei žmona rūpinasi vyru, jį tai labai palaiko. Yra, kas myli, yra, kas juo rūpinasi, vadinasi, jis reikalingas. Tai iš tiesų padeda atgauti jėgas, net ir susirgus, - kalbėjo D. Kujalienė. – Net ir vaikai mylimi užauga visais požiūriais sveikesni. Kai tenka konsultuoti šeimas, visuomet patariu pirmiausia pradėti mylėti vienas kitą, o tik paskui ko nors reikalauti. Ko gero, vedę vyrai apskritai daug rečiau ir suserga”.

Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologė chemoterapeutė Jūratė Pauliukonienė portalui sakė negalinti paneigti ar patvirtinti norvegų atlikto tyrimo rezultatų, nes ji dažnai net nežinanti, ar jos pacientai gyvena santuokoje. Tačiau gydytoja mano, jog vertinant psichologiniu požiūriu, labai tikėtina, kad tai tiesa: “Jei žmogumi kas nors rūpinasi, jam tikrai lengviau išgyventi sunkumus, nes jis jaučia, kad turi atramą, turi  kuo pasikliauti”.

 Nacionalinio vėžio centro Lietuva neturi

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Rinalda Akelytė informavo, kad Lietuva neturi nacionalinio vėžio centro, ir jį steigti nenumatoma.

Specialistė “Vakarų Lietuvos medicinai” nurodė, jog onkologijos paslaugos mūsų šalyje teikiamos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose bei kitose daugiaprofilinėse ligoninėse – Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, taip pat - Vilniaus universiteto Onkologijos institute.

Tačiau SAM Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kazys Rušinskas “Vakarų Lietuvos medicinai” sakė, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektas (Nr. XIP-3128).  Įstatymo projekto teikėjai – 86 Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė. “Priėmus šį įstatymo projektą, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto pagrindu atsirastų nacionalinis vėžio institutas”, - portalui teigė K. Rušinskas.  

 vlmedicina.lt

 Šaltinis:

 H.Kravdal , A. Syse. Changes over time in the effect of marital status on cancer survival .BMC Public Health 2011, 11:804 doi:10.1186/1471-2458-11-804