Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Sunkmečio išvargintam lietuviui būti neįgaliam - populiaru? (1)

Ligita Sinušienė | 2011-10-25 23:45:54

Ko gero, lietuviai – išskirtinė tauta, gebantys džiaugtis, tapę neįgaliaisiais. Kodėl taip yra? Ir ar tikrai ekonominės krizės metu sulaukiama daugiau pacientų, pageidaujančių jiems nustatyti darbingumo lygį, viliantis, kad jis neviršys 55 proc.? Tačiau, regis, tokio pagausėjimo sulaukia tik kai kurie šeimos gydytojai, nes statistika skelbia priešingai. Vis dėlto nepakankamai ligotų „simuliuotojų“ yra sutikęs ne vienas medikas.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Madinga ir naudinga?

UAB „Birutės šeimos medicinos praktika“ šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas pastaraisiais metais sulaukia triskart daugiau pacientų, laukiančių siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT). „Anksčiau, turėdami darbus, žmonės ligų neieškojo. Kai žmogus užsiėmęs, jis pamiršta, kad turi sveikatos problemų, daugelis ir ignoruodavo jas. Tada buvo labai populiarūs nedarbingumo pažymėjimai, nes juos apmokėdavo visu 100 proc. O dabar, išaugus nedarbui, dažniausiai siuntimus į NDNT tenka rašyti penkiasdešimtmečiams, nes jiems sunkiausia susirasti darbą“, - pasakojo R. Sabūnas.

Gydytojo teigimu, dažniausiai pasitaikančios ligos, dėl kurių nustatomas neįgalumas – sąnarių, širdies, neurotinės. „Mūsų žmonės mano, kad viskas įmanoma – patys nusprendžia, kas jiems yra ir kas jiems priklauso. Užsienyje taip nėra. Manau, todėl daugiausia ir kreipiasi į neurologus, traumatologus, reumatologus, nes tai labai subtilūs dalykai – ne visi tokie negalavimai akivaizdžiai matomi, todėl juos galima ir sutirštinti. Kita vertus, darbo birža penkiasdešimtmečius siunčia dirbti fizinio darbo, o jei jie buvę tarnautojai, tai net nepratę prie tokių darbų. Tuomet ir pradeda sirgti, ir sąnarių skausmais skųstis“.

Esant tokioms aplinkybėms, pažymėjo R. Sabūnas, būti neįgaliam – ir labai madinga, gal net kiek ir naudinga. „Gavę tokią pažymą žmonės džiaugiasi, dėkoja visiems iš eilės“, - sakė gydytojas.

Priežastis – senstanti visuomenė

R. Radzevičienė mano, jog neįgalių žmonių daugėja todėl, kad sensta visuomenė. Algirdo Kubaičio nuotr.

Tačiau ne visi uostamiesčio gydytojai sulaukia daugiau pacientų, pageidaujančių nustatyti jiems darbingumo lygį. UAB „Mano šeimos gydytojas“ direktorė Rūta Radzevičienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino tiek iki krizės, tiek pastaraisiais metais sulaukianti tolygiai tokių pacientų, savo apylinkėje registruotų – apie 20 per metus. Dar tiek pat pageidauja siuntimų į NDNT dėl bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių nustatymo seniems ir ligotiems savo artimiesiems.

O gal padaugėjo atvejų, kad „gauti invalidumą“ trokšta ir didesnių sveikatos problemų neturintieji? „Tai tik pavieniai atvejai – vienas du per metus. Dabar turime galimybę nusiųsti žmogų į NDNT komisiją ir nematydami indikacijų, tiesiog pažymime, kad siunčiame pacientui pačiam prašant“, - aiškino R. Radzevičienė.

Pašnekovės manymu, jei ir kitose apylinkėse daugėja darbingumą prarandančių ar tų, kuriems nustatomas žemesnio lygio darbingumas, pacientų, veikiausiai tai lemia ne ekonominiai faktoriai – visuomenė tiesiog sensta. Todėl ir daugėja neįgalių žmonių.

Pasijunta socialiai saugesni

Klinikos „Nefrida“ vyriausiasis gydytojas Virginijus Kontrimas tvirtino, jog pacientų, kurie pageidauja jiems nustatyti darbingumo lygį, „kažkiek gal ir padaugėjo“. Taip pat kiek dažniau nustatomi ir specialieji poreikiai pensininkams. V. Kontrimas su kolegomis yra aptaręs, kad pasitaiko per metus po vieną kitą atvejį, kai žmogus siunčiamas NDNT komisijai ištirti paciento prašymu. „Kiekvienas tam turi teisę, net jei mes ir neįžiūrime būtinybės“, - sakė gydytojas.

Tiesa, medikui tenka susidurti ir su priešingais atvejais – kai pacientas atsisako neigalumo pažymėjimo: „Turiu vieną jauną pacientą, kuris yra patyręs miokardo infarktą, bet jau dveji metai vaikšto į darbą“.

V. Kontrimo manymu, galbūt neteisinga teigti, jog praradę darbus žmonės ieško galimybės tokiais būdais gauti šiokių tokių pajamų. Gydytojas linkęs manyti, jog tiesiog iki krizės lietuviai labiau ignoruodavo sveikatos problemas: „Neimdavo net nedarbingumo pažymėjimų, nes nesusitardavo su darbdaviais. Taip ir sakydavo, kad šie nemėgstantys dažnai sergančių darbuotojų, žmonės tiesiog norėjo išsaugoti savo darbo vietas“. O ar gydytojas taip pat yra pastebėjęs, kad patvirtinus neįgalumą pacientai apsidžiaugtų? „Tikrai nesidžiaugia, bet pasijunta tvirčiau, nes net ir praradę darbą liktų socialiai drausti“, - sakė „Nefridos“ vadovas.

V. Kontrimas pastebėjo, kad patvirtinus neįgalumą žmogus pasijunta tvirčiau. Algirdo Kubaičio nuotr.

Būna, kad ir pasimuliuoja

Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Valdas Mačiulis „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino: pacientų, kuriems nustatomas darbingumo lygis, „visada buvo ir bus“. „Gal šiek tiek tendencijos ir yra šiems skaičiams augti, bet tai lemia gal ne ekonominė krizė, o valstybės politika. Įstojus į Europos Sąjungą pasipylė pinigai, atsirado galimybė skirti išmokas už senų žmonių priežiūrą. Todėl aš pastebėjau, kad stengiamasi ne tiek darbingumo lygį nusistatyti, kiek kiekvienam senyvam žmogui nustatyti negalią, - kalbėjo traumatologas. – O kiek yra nusivylimo, kai žmonėms tai nepavyksta, nes reikalavimai yra griežti – turi būti atitinkami medicininiai parodymai, žmogus jau turi būti gulintis ligonis“.

„Jei neturi jokio išlaikymo, ir staiga atsirastų galimybė gauti nuolatines pajamas už nieką – žmogui parama, - pacientų siekį gauti neįgalumo pažymą sau ar garbaus amžiaus sulaukusiam šeimos nariui aiškino traumatologas. – Užsienyje būti darbingam – prestižas, bet ne Lietuvoje“.

Kokiais sveikatos negalavimais besiskundžiantieji dažniausiai kreipiasi su prašymais juos nusiųsti į NDNT? „Labai dažnai – po insultų, kai žmogus ir iš tiesų gali labai blogai jaustis, bet gali ir suvaidinti. Būna, kad ligonis – gulintis, bet  netikėtai į namus atvažiavusi komisija pamato jį vaikštinėjantį. Tuomet užpildo popierius – ir viso gero. Tai labai reti atvejai, bet jų pasitaiko“, - pasakojo V. Mačiulis.

Statistika skelbia - mažėja

NDNT duomenimis, pirmą kartą kreipusis į tarnybą 2007 m. buvo išduotos 26 487 darbingumo iki 55 proc. pažymos, 2010 m. – 15 656. Klaipėdos apskrityje šie skaičiai, lyginat ekonominio pakilimo metus ir pernykščius, taip pat yra sumažėję – 2104 ir 1745 atitinkamai. „Prie šių skaičių galima pridėti apie 3 tūkst. atvejų, kai besikreipusiems asmenims pažymos nebuvo išduotos, - sakė NDNT direktoriaus pavaduotoja Vytautė Polujanskienė, - bet vis tiek statistika rodo bendrą mažėjimo tendenciją. Kodėl – negaliu paaiškinti“.

Palyginti globos seniems žmonėms nustatymo atvejus V. Polujanskienė sakė negalinti, nes įstatymas tokiai priežiūrai įsigaliojo tik nuo liepos.

Nustačius 0-25 proc. darbingumo lygį, asmuo laikomas nedarbingu, jis negali dirbti įprastinėmis sąlygomis, t. y. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Nustačius 30-55 proc. darbingumą, asmuo laikomas iš dalies darbingu ir gali dirbti įprastinėmis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas. Jei asmeniui nustatoma 60-100 proc. darbingumo, asmuo laikomas darbingu.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų