Pirmi Baltijos šalyse: sudėtingų vožtuvų keitimas be atviro krūtinės pjūvio

Alterra plaučių arterijos vožtuvas – tai naujausios kartos minimaliai invazinė medicininė technologija, sukurta pacientams, kuriems dėl įgimtų širdies ydų ar ankstesnių operacijų žymiai išsiplėtė plaučių arterija ir išsivystė didelio laipsnio plaučių arterijos vožtuvo nesandarumas, – rašoma Santaros klinikų pranešime žiniasklaidai. 

Plaučių arterijos vožtuvas reguliuoja kraujo tekėjimą iš dešiniojo skilvelio į plaučius. Normaliai funkcionuojant vožtuvui, kraujas teka tik viena kryptimi. Esant dideliam nesandarumui, vožtuvas visiškai neužsidaro, todėl kraujas grįžta atgal į širdį ir ilgainiui sukelia dešiniojo skilvelio perkrovą. Naujasis gydymo metodas leidžia saugiai ir tiksliai atkurti vožtuvo funkciją be atviros širdies operacijos – tai itin reikšminga pacientams, kuriems per gyvenimą gali prireikti kelių pakartotinių intervencijų ar operacijų.

Kas tai per procedūra?

„Alterra plaučių arterijos vožtuvas – moderni, itin tiksliai veikianti sistema, leidžianti be sudėtingos atviros operacijos paruošti išsiplėtusią plaučių arteriją naujam vožtuvui implantuoti. Per šlaunies veną įvedama savaime išsiplečianti konstrukcija širdyje susiaurina plaučių arteriją ir suformuoja stabilią vietą, kurioje implantuojamas perkateterinis SAPIEN vožtuvas“, – sako klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas intervencinis kardiologas dr. Sigitas Čėsna.

Procedūra atliekama dviem etapais. Pirmiausia į dešinįjį skilvelį ir išsiplėtusią plaučių arteriją įvedamas stentas, kuris prisitaiko prie individualios anatomijos ir suformuoja optimalią vietą vožtuvo fiksacijai. Tuomet tos pačios procedūros metu per šlaunies veną implantuojamas vožtuvas. Toks metodas leidžia tiksliai, saugiai ir greitai atkurti vožtuvo funkciją net sudėtingiausiais klinikiniais atvejais.

Kam taikoma ši technologija?

„Procedūra skirta pacientams, kuriems nustatyta labai išsiplėtusi plaučių arterija ir didelio laipsnio vožtuvo nesandarumas. Dažnai tai žmonės, kuriems vaikystėje buvo atliktos atviros širdies operacijos dėl įgimtų širdies ydų. Kiekviena pakartotinė operacija yra rizikingesnė, todėl ieškome sprendimų, leidžiančių išvengti krūtinės ląstos atvėrimo. Iki šiol daugeliu atvejų vienintelė išeitis buvo dar viena atvira operacija, tačiau šiandien galime pasiūlyti gerokai saugesnį ir mažiau invazinį gydymo būdą“, – pabrėžia dr. S. Čėsna.

Dėl pakitusios anatomijos įprasti perkateteriniai vožtuvai ne visuomet būdavo tinkami. Naujasis stentas iš esmės pakeitė situaciją – jis leidžia suformuoti tinkamą vietą vožtuvo implantacijai net sudėtingiausiais atvejais, taip suteikiant galimybę išvengti didelės apimties pakartotinių operacijų.

Paciento Tomo gyvenimas be nematomos naštos: „Pirmas kartas, kai pasijutau gerai“

23 metų Vilniuje gyvenantis Tomas pasakoja, kad po neseniai atliktos tausojančios širdies procedūros pirmą kartą gyvenime pajuto tikrą lengvumą – tarsi nuo pečių būtų nukritusi nematoma 50 kilogramų liemenė, kurią jis nešiojo visą gyvenimą. Jis prisimena akimirką, kai išėjęs iš parduotuvės sustingo supratęs, jog jaučiasi tiesiog gerai – toks jausmas anksčiau buvo visiškai nepažįstamas: „Visą gyvenimą vaikščiojau su vidiniu nuovargiu, o po procedūros jis tiesiog dingo. Pirmą kartą pajutau, koks tai yra geras jausmas“, – sako Tomas. Nebeliko dusulio, spaudimo krūtinėje, nuolatinio nuovargio ir to slogaus, sunkiai nusakomo pojūčio, lydėjusio jį nuo pat vaikystės: „Dar kūdikiui man buvo nustatyta tėvus labai išgąsdinusi diagnozė – plaučių arterijos stenozė. Gydytojai išrašius siuntimą į Santaros klinikas, čia tėvus nuramino, pasakė, kad gydymas yra ir, man būnant vienerių, atlikta balioninė angioplastika, – pasakoja Tomas. – Nors ši operacija leido augti, fizinės galimybės buvo ribotos: nuo kūno kultūros pamokų visada buvau atleistas – sėdėdavai ant suoliuko arba su mokytoja žaisdavau šachmatais. Nuolat jausdavau sunkumą ir nuovargį, negalėdavau prilygti bendraamžiams sporte, lipant laiptais, atrodydavo, širdis iššoks iš krūtinės, o energijos nuolat trūkdavo.“

Dabar, po naujosios procedūros, jis sako galintis judėti taip, kaip juda sveikas žmogus – pavargsta raumenys, o ne širdis, ir pagaliau gyvena be tų pojūčių, kuriuos tik dabar supranta buvus nenormalius. Tomas, nors ir buvo susigyvenęs su sena savo savijauta, sako, kad pajutęs po procedūros visiškai naują, niekada anksčiau nepatirtą lengvumą, jis nepaprastai džiaugiasi šiuo pokyčiu.

Pažangios technologijos privalumai

„Didžiausias šios technologijos privalumas – galimybė implantuoti naują plaučių vožtuvą atliekant minimaliai invazinę intervenciją per nedidelį pjūvį kojoje. Pacientai atsigauna greičiau, patiria mažiau skausmo ir diskomforto. Procedūra trunka apie vieną valandą, o įprastai jau kitą dieną galima grįžti prie įprastos veiklos. O po atviros operacijos sveikimas trunka savaites ar net mėnesius“, – teigia dr. S. Čėsna.

Naujasis stentas leidžia išvengti krūtinės atvėrimo, todėl ženkliai sumažėja komplikacijų, kraujavimo ir infekcijų rizika. Pacientai greitai mobilizuojami ir išrašomi per trumpą laiką. Ši technologija itin svarbi tiems, kurių širdies funkcija dėl ankstesnių operacijų jau yra susilpnėjusi – kuo mažesnis chirurginis stresas, tuo geresnė ilgalaikė prognozė.

Pasak dr. S. Čėsnos, pacientai greitai pajunta teigiamą pokytį: lengvesnį kvėpavimą, geresnę fizinę ištvermę, didesnį energingumą. Sumažėjus širdies apkrovai, pastebimai pagerėja kasdienė veikla ir gyvenimo kokybė.

VUL Santaros klinikose atliktos tokios procedūros yra pirmosios Baltijos šalyse ir vienos iš pirmųjų Europoje.