Sumažinkite stresą - ir tapsite sveikesni
Gyvenimas kupinas iššūkių, nusivylimų ir išbandymų. Stresas yra jo dalis, kurią vienodai sunkiai išgyvena visi: tiek vaikai, tiek suaugusieji. Ilgą laiką jaučiamas ar žymus stresas veikia mūsų kūną ir sielą taip, kad ilgainiui susergame. Sumažinę stresą lengviau pergyvensime gyvenimo smūgius, našiau dirbsime ir būsime sveikesni.
Streso metu išsiskiriantys hormonai paruošia organizmą ekstremaliai situacijai. Organizmas perspėjamas apie pavojų ir pasiruošia gynybai: pakyla kraujospūdis, pulsas ir kvėpavimas tampa dažnas, padidėja cukraus kiekis kraujuje, išsiplečia vyzdžiai. Imuninė ir reprodukcinė sistemos laikinai tampa nereikalingos. Tačiau neįprastoms situacijoms kartojantis, organizmo rezervai senka: mažėja atsparumas ligoms, sutrinka metabolizmas, silpnėja adaptaciniai sugebėjimai, pasireiškia depresija, nuovargis, nervingumas, išsivysto širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligos.
Stresas darbe sumažina darbo našumą ir kūrybingumą, o dėl to patiriami milžiniški ekonominiai nuostoliai. Tyrimai rodo, kad stresas yra 50–60 proc. visų darbuotojų nedarbo dienų priežastis.
Apie stresą ir jo prevenciją rašoma daug. Bet ar mokame valdyti stresą?
Kaip valdyti stresą
Nyack ligoninės (JAV) medikai išplatino keletą patarimų, kaip sumažinti stresą. Balandis – kovos su stresu mėnuo, teigia jie. Tai puikus laikas tam, kad įvertintume savo aplinką ir suvoktume, kas yra didžiausias streso mūsų gyvenime šaltinis. Įvertinę stresorius bandykime jų išvengti ir dažniau atsipalaiduoti. To pasiekti galima keliais būdais.
Reguliarūs fiziniai pratimai padidins cheminių junginių, vadinamų „geros savijautos“ endorfinais, kiekį galvos smegenyse. Žygiai pėsčiomis, tenisas, bėgimas padės nusiraminti ir pasijausti geriau. Be to, fiziniai pratimai pagerins nuotaiką ir miegą.
Kiekvieną dieną bent 15 minučių siūloma skirti sau. Atsipalaiduoti su gilaus kvėpavimo pratimų ar jogos pagalba.
Atkreipti dėmesį į tai, kam daugiausiai skiriama laiko. Tris dienas žymėti, kuo užsiimate, ir ieškoti būdų, kaip laiką praleisti efektyviau, daugiau jo skiriant fiziniam aktyvumui.
Rasti laiko draugams ir artimiesiems. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie pasikliauja draugų ir artimųjų parama, daug lengviau susidoroja su stresu.
Valdyti stresą sukeliančias situacijas analizuojant jas ir mąstant, kaip jų išvengti ar jas sumažinti.
Vengti įpročio atsipalaiduoti geriant alkoholį. Alkoholis sutrikdys jūsų pusiausvyrą ir gilų miegą.
Juokauti. Humoras yra geriausias streso antidotas.
Pripažinti, kada jums reikalinga aplinkinių pagalba. Geriausi pagalbininkai tokiu atveju yra jūsų bendradarbiai ar šeimos gydytojas.
Nors visiškai išvengti streso yra nerealu, pasieksite to, kad jūs valdysite stresą, o ne jis valdys jus.
Kas tinka vienam – gali netikti kitam
„Patarimai geri, atsižvelgiant į galimybę jais pasinaudoti. Jei, pavyzdžiui, namie sunkiai serga artimas žmogus, vargu ar visiems tiks patarimas kas vakarą pasivaikščioti ar praleisti laiką su draugais, - išplatintus patarimus įvertino gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis. - Kas tinka vienam, gali netikti kitam“.
Jis papasakojo, jog stresus kasdien išgyvena kiekvienas žmogus: „Net keltis darban kai kam -malonumas, kitam – stresas. Vairavimas – taip pat. Maža to, yra stresų, kurie turi teigiamą poveikį, yra tokių, kurie turi neigiamą poveikį. Ir teigiamo streso metu išsiskiria tie patys neuromediatoriai, vadinamieji streso hormonai. Būna net taip, jog net teigiamo streso silpnesnės sveikatos žmogus kartais neišlaiko, ne veltui sakoma: „Mirė iš laimės“.
Anot psichiatro, teigiamas streso poveikis dažniausiai reiškiasi tuo, kad jų metu treniruojama širdies ir kraujagyslių sistema. O neigiamos pasekmės priklauso nuo bazinės sveikatos bei genetinių predispozicijų. Dėl to ilgalaikio streso pasekmės būna skirtingos – sveikam žmogui nieko neatsitiks arba sveiksta sutriks trumpam, o tam, kuris paveldėjo polinkį į širdies ir kraujagyslių ligas, gali išsivystyti šios sistemos ligos ir pan. Visada nukenčia silpniausias organas. Beje, nuolatinė psichoemocinė įtampa gali sąlygoti ir psichikos sveikatos sutrikimus.
Vietoj trankviliantų – psichoterapija
Psichiatras A. Slatvickis nepatartų išgyvenantiesiems stresą griebtis trankviliantų, nors kartais ir šeimos gydytojai pernelyg lengva ranka jų prirašo.
„Kai yra lėtinė stresinė situacija ir nėra rimtų sutrikimų, skubėti vartoti trankviliantus neverta. Jie slopina centrinės nervų sistemos veiklą. Vaistų veikimas baigiasi – problema išlieka. Prie to gali prisidėti priklausomybė“, - perspėja jis.
Norint susitvarkyti su traumuojančia situacija, jis rekomenduotų ieškoti psichologo pagalbos.
„Reikia padėti žmogui iki galo suvokti stresinės situacijos esmę“, - sakė jis ir priminė paprastą tiesą: jei gali ką nors pakeisti – keisk, jei negali - susitaikyk.
vlmedicina.lt
Šaltiniai
https://osha.europa.eu/lt/publications/factsheets/22
Susiję straipsniai
