Sekmadienis, 2024.05.19
Reklama

Gydytoja alergologė atsako į dažniausius pacientų klausimus

Šaltinis: vlmedicina | 2024-03-06 12:13:58

Alergija – tai padidėjusio jautrumo imuninės sistemos reakcija į dirgiklius, kurie sveikiems asmenims tokios reakcijos nesukelia. Žmogaus organizme galimi keturi imuninių reakcijų tipai, iš kurių pirmasis tipas pasitaiko dažniausiai.

Gydytoja Rūta Tamošiūnienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad polinkis sirgti alerginėmis ligomis daugeliu atvejų yra paveldimas, tačiau jį taip pat gali nulemti tokie veiksniai, kaip didėjanti aplinkos tarša, imuninę sistemą trikdančių cheminių medžiagų naudojimas, netinkama mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas. Alergija gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Tiek vaikai, tiek suaugusieji gali būti alergiški žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, naminiams gyvūnams, maisto produktams, vaistams.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pastaruoju metu alergiškų žmonių skaičius sparčiai didėja. Ir nors tuo pačiu daugėja informacijos apie alergines ligas, jas vis dar gaubia daugybė mitų. Siekdama juos išsklaidyti gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Rūta Tamošiūnienė pranešime žiniasklaidai atsako į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus.

Norėdami išsiaiškinti, ar jiems yra alergija, žmonės dažnai atlieka bendro imunoglobulino E (IgE) tyrimą. Ar visada jo padidėjimas susijęs su alergija?

Ne visada. Padidėjęs IgE gali būti esant tam tikroms ligoms ar būklėms, tokioms kaip atopinis dermatitas, alerginis rinitas, helmintų infekcija, Epšteino-Baro, citomegalo viruso sukelta mononukleozė, virusinės kvėpavimo takų infekcijos (sukeltos respiracinio sincitinio viruso, parvo B19, paragripo, rinoviruso, herpes zoster), židininis nuplikimas, kepenų ligos, inkstų ligos (glomerulonefritas, IgM nefropatija), reumatoidinis artritas, Hodžkino limfoma. IgE padidėjimą taip pat gali nulemti rūkymas ar alkoholizmas. Be to, IgE padidėjimas atsitiktinai gali būti randamas ir sveikiems asmenims. Aktyviau ieškoti bendrojo IgE padidėjimo priežasties reikėtų tada, kai skaičius viršija 500.

Kokius tyrimus rinktis alergijai nustatyti: odos dūrio mėginius ar kraujo tyrimą – specifinių IgE nustatymą?

Abiem šiais tyrimais galima nustatyti įsijautrinimą, tačiau odos dūrio mėginiai jautresni, juos galima atlikti su konkrečiais produktais (vaisiais, daržovėmis, riešutais, sėklomis ir kt.), kurie, kaip įtariame, gali sukelti alergines reakcijas. Atlikę odos dūrio mėginį, atsakymą galite sužinoti jau po 15 minučių. Kraujo tyrimo rezultatai gaunami po kelių dienų ar savaitės.

Ar kaukės ir pirštinės padeda apsisaugoti nuo alergijos?

Kaukių naudą COVID epidemijos metu pajuto daugelis alergiškų žiedadulkėms žmonių. Nors kaukės pilnai neapsaugo nuo žiedadulkių patekimo į kvėpavimo takus, tačiau, tinkamai dėvimos, jos gerokai sumažina žiedadulkių kiekį kvėpavimo takuose, kartu susilpnindamos alergijos simptomų intensyvumą.

O štai turinčius alerginį kontaktinį dermatitą akrilatams (dažniausiai jis vargina manikiūrininkes, gydytojus odontologus ir jų padėjėjas) tenka nuvilti. Metakrilato monomerai prasiskverbia ir pro nitrilines bei lateksines pirštines. Amerikos alerginio kontaktinio dermatito asociacija rekomenduoja šiokią tokią išeitį: dėvėti dvigubas nitrilines pirštines, bet jų apsauga taip pat trumpalaikė.

Odos lopo testas alergijai nustatyti
Odos lopo testas / Pranešimo autorių nuotr.

Kas tai yra specifinė imunoterapija (skiepai nuo alergijos) ir kokia jos nauda?

Specifinė imunoterapija – tai gydymas alergenu, kuriam pacientas yra įsijautrinęs. Dažniausi alergenai, kuriais gydomas pacientas – žiedadulkės, namų dulkių erkės, gyvūnų plaukai, geliančių vabzdžių nuodai. Šis gydymas gali būti injekcinis (vaistas leidžiamas po oda) arba poliežuvinis (vaistas purškiamas po liežuviu). Gydymo metu alergeno dozė palaipsniui didinama iki palaikomosios, kuria gydoma 3–5 metus.

Taikant specifinę imunoterapiją, pastebimai pagerėja alergija sergančio paciento gyvenimo kokybė, ligos simptomai tampa retesni ir/ar lengvesni, sumažėja ar net visai išnyksta poreikis vartoti priešalerginius vaistus. Be to, šis gydymo būdas gali apsaugoti ir nuo įsijautrinimo kitiems alergenams (pvz., sergančius alerginiu rinitu – nuo bronchinės astmos atsiradimo).

Ar gydymas specifine imunoterapija tinka visiems, sergantiems alerginiu rinitu ar alergine bronchine astma?

Daugeliu atvejų – taip. Specifinė imunoterapija negali būti taikoma, tik esant tokioms būklėms, kaip:

nekontroliuojama bronchinė astma,

aktyvi sisteminė autoimuninė liga,

piktybiniai navikai ( šiuo atveju specifinę imunoterapiją galima taikyti praėjus 5 metams po išgydymo).

Ar odos bėrimas gali atsirasti nuo streso?

Taip, gali. Veikiant stresui, kai kuriems žmonėms gali atsirasti dilgėlinė. Pasitaiko atvejų, kai prieš egzaminą, svarbų atsiskaitymą, projekto pristatymą ar svarbius gyvenimo įvykius (pvz., vestuves), nors žmogų supančioje niekas nepasikeitė, staiga atsiranda niežtintis bėrimas kūne. Moksliškai įrodyta, kad tiek ūmus, tiek lėtinis stresas gali turėti neigiamos įtakos odos būklei: sukelti dilgėlinę, pabloginti atopinio dermatito, psoriazės, spuogų, rožinės būklę. Stresas keliauja smegenų ir odos keliu, kuris yra dvikryptis. Tai reiškia, kad psichologinis stresas gali nukeliauti iki odos ir, atvirkščiai – tiesiogiai odą veikiantys faktoriai per tam tikras struktūras taip pat pasiekia smegenis. Stresas suaktyvina pagumburio, hipofizės, antinksčių ašį - liaukų trijulę, atliekančių pagrindinį vaidmenį organizmo atsake į stresą. Tai sukelia kortizolio ir adrenalino bei noradrenalino gamybą. Adrenalinas ir noradrenalinas nukreipia imuninės sistemos ląsteles iš kraujotakos į odą. Putliosios ląstelės yra pagrindinės smegenų bei odos kelyje. Veikiant adenokortikotropiniam hormonui, kortizoliui, šios ląstelės degranuliuoja, iš jų išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos (histaminas, citokinai, proteazės). Joms veikiant (ypač histaminui), odoje atsiranda niežtintis bėrimas. Viena putliųjų ląstelių išskiriamų biologiškai aktyvių medžiagų – IL6 praeina kraujo/smegenų barjerą, patenka į smegenis ir čia vėl aktyvuoja pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašį. Taip streso sukurtas ratas sukasi toliau.

Psichologinis stresas taip pat gali sutrikdyti ir epidermio (viršutinio odos slauoksnio) barjerą. Pastarasis sulaiko drėgmę ir apsaugo mus nuo kenksmingų mikroorganizmų. Nepažeistas epidermio barjeras yra būtinas sveikai odai, o pažeistas gali sukelti lėtines odos ligas, tokias kaip egzema, psoriazė ir kt.

Mokslininkai nustatė, kad intensyvus psichologinis stresas žymiai labiau sulėtina epidermio atsistatymo funkciją nei silpnas, ir padarė išvadą, kad stiprus stresas gali būti įvairių odos ligų atsiradimo priežastimi.

Kodėl svarbu dėl alerginių ligų diagnostikos kreiptis į specialistą?

„Nors pats žmogus geriausiai pažįsta save ir kai kuriuos tyrimus gali atlikti tiesiog nuvykęs į laboratoriją, tyrimų aiškinimą bei galutinį apibendrinimą su gydymo paskyrimu visgi turėtų atlikti gydytojas. Neretai tenka susidurti su tokiais atvejais, kai tyrimų rezultatai buvo blogi, bet pacientas nesikreipė dėl gydymo, nes pats juos įvertinęs, nusprendė, kad viskas gerai. Arba atvirkščiai – nežymūs kai kurių tyrimų nukrypimai nuo normos pacientui sukelia paniką,o nerimauti visiškai neverta“, –atkreipia dėmesį R. Tamošiūnienė.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės žaizdų priežiūrai ir prevencijai
Esant žaizdų po onkologinių ligų gydymo, trofinių opų, pragulų, stomos ir kitais panašiais atvejais žmonėms prireikia ta...
Vaikščiojimo nauda vaikams: gerina ir miegą, ir mokslo rezultatus
Vaikščiojimas – puikus užsiėmimas norint ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir atsipalaiduoti po įtampos kupinos dien...
Ruošiamės vasarai: kaip sumažinti celiulitą?
Celiulitas yra toksinis riebalų susikaupimas, neretai vadinamas panikulioze. Deja, bet celiulitu skundžiasi apie 90 proc...
Akcija „Paskambink man šiandien“ – emocinei vėžiu sergančių vaikų paramai
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ pirmą kartą organizuoja jautrią Vaiko dienos progai skirtą akciją &b...
Su kokiais miego sutrikimais susiduria vaikai
Kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje miegas vis keičiasi – kūdikiai gali miegoti 12-16 valandų per parą, o paauglys...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų