Mėgstate žaisti kompiuterinius žaidimus? Rizikuojate pakenkti klausai

Gegužė – pats spalvingiausias pavasario mėnuo ir jo margumą galime pajusti gėrėdamiesi ne tik vaizdais, bet ir garsais. Ne veltui šį mėnesį pasaulis skelbia Geros klausos mėnesiu, kviesdamas saugoti savo klausą bei nedelsti spręsti su ja susijusių problemų. Kartu su kitomis šalimis šią iniciatyvą palaikančio šiemet veiklos dvidešimtmetį mininčio klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika šia proga atkreipia dėmesį į tris klausos priešus, kuriuos dažniausiai ignoruojame.

Reklama

Darbas triukšme be apsaugos priemonių

Visi žino, kad staigūs, stiprūs garsai anaiptol nėra draugiški mūsų klausai – jie gali pažeisti klausą akimirksniu. Tačiau yra kitas ne silpnesnis priešas – darbas mažesniame, bet nuolatiniame triukšme, nenaudojant klausą saugančių priemonių.

„Triukšme dirbantys žmonės neretai yra linkę ignoruoti klausos apsaugą ir tikėtis, kad nieko bloga neatsitiks. Iš tiesų nuolatinis triukšmas lėtai naikina klausos ląsteles ir jos negali atsinaujinti. Kaip ir mūsų klausa“, – paaiškino klausos protezavimo specialistė D. Charsika.

Prie triukšmingų profesijų atstovų yra priskiriami statybininkai, oro uostų darbuotojai, ūkininkai, kariškiai, įvairių gamyklų darbuotojai, muzikantai ir net… mokytojai, daug laiko praleidžiantys šurmulyje.

Žmogui saugus garsas – apie 60 decibelų. Įvairių statybinių įrankių, ūkinių transporto priemonių skleidžiami garsai siekia apie 100 decibelų, o koncerte ar oro uoste ausis pasiekiantis garsas gali būti ir dar didesnis.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, aplinkoje, kurioje triukšmas siekia 85 decibelus, neturėtume praleisti ilgiau nei 8 valandų per parą, o 100-110 dB siekiantys garsai jau yra pavojingi po 10-15 minučių.

„Tai nereiškia, kad turėtumėte atsisakyti mėgstamų profesijų, tačiau yra būtina naudotis kokybiškomis klausos apsaugos priemonėmis – specialiomis ausinėmis ar kištukais“, – patarė klausos protezavimo specialistė.

Mėgstate ausinukus ir kompiuterinius žaidimus?

Vis dėlto ne tik profesinė veikla gali turėti įtakos klausos pokyčiams. Tam tikros triukšmingos pramogos ar pomėgiai taip pat gali lemti negrįžtamus klausos ląstelių pažeidimus.

Vieni labiausiai susirūpinimą keliančių pomėgių – garsios muzikos klausymasis nešiojant ausinukus ir vis jaunesnę auditoriją ilgoms valandoms įtraukiantys kompiuteriniai žaidimai.

Neseniai atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad jaudinančius potyrius sustiprinantys garsiniai žaidimų efektai neretai viršija saugias decibelų normas, o laikas, praleistas žaidžiant, yra gerokai ilgesnis, nei rekomenduoja sveikatos specialistai. Pavyzdžiui, 83 dB siekiantį garsą vaikai turėtų girdėti ne ilgiau nei 6,5 valandos per savaitę.

Laikas, praleistas klausantis garsios muzikos per ausinukus, taip pat nėra sąjungininkas, norint išsaugoti sveiką klausą.

„Pastebime, jog į klausos centrą kreipiasi vis daugiau jaunų žmonių, pasakojančių, kad sunkiau supranta kalbą triukšme arba pradėjo jausti ūžesį ausyse. Šie simptomai gali būti susiję su garsių pramogų pasekmėmis“, – tvirtino D. Charsika.

Specialistė patarė riboti laiką, praleistą žaidžiant kompiuterinius žaidimus su garsiais garso efektais ir klausantis muzikos bei nepamiršti paprastos „60 ir 60“ taisyklės – neviršyti 60 procentų įrenginių garso ribos ir kas 60 minučių klausantis muzikos ar žaidžiant žaidimus daryti pertrauką.

Ignoruoti problemą – nėra išeitis

Moksliniai tyrimai rodo, kad paukščiai turi unikalią savybę – jie negali prarasti klausos, nes vidinėje ausyje esančios klausos ląstelės atsinaujina. Deja, to paties negalima pasakyti apie žmogaus klausą. Pažeistos plaukuotosios ląstelės vidinėje ausyje neatsinaujina ir žmogus pradeda jausti, kad sunkiau supranta kalbą triukšmingoje aplinkoje, dažnai prašo pašnekovų pakartoti, garsina televizorių.

Šiame etape galima išskirti dar vieną klausos priešą – delsimą kreiptis į specialistus ir sprendimo pradėti nešioti klausos aparatus atidėliojimą.

„Kartais delsiama ir dešimtį metų, kol išdrįstama pasitikrinti klausą ir imtis veiksmų. Delsdami žmonės kenkia savo gyvenimo kokybei, nes nebegirdimus garsus smegenys paprasčiausiai pamiršta, tampa sunku suprasti žmogaus kalbą, bendrauti, atsiribojama nuo mėgstamų veiklų, atsiranda baimė neišgirsti, nesuprasti, suklysti dirbant“, – perspėjo D. Charsika.

Pasak specialistės, kuo anksčiau pradedama klausos reabilitacija, tuo greitesnių rezultatų galima tikėtis. Pajutus pirmuosius nusilpusios klausos požymius ji ragino pasitikrinti klausą.

„Aplink tiek daug spalvingų garsų, o ypač pavasarį. Būtų labai gaila jais nepasidžiaugti“,– sakė D. Charsika.

Klausos centras „Audiomedika“ kviečia NEMOKAMAI pasitikrinti klausą ir pasitarti su patyrusiais specialistais visą gegužės mėnesį. Daugiau informacijos ir registracija: www.audiomedika.lt