Sekmadienis, 2024.02.25
Reklama

Stuburo išvarža. Nors sportuodama jaučiuosi geriau, gydytoja neleido to daryti(1)

vlmedicina.lt | 2015-11-20 00:01:38

Klausimas. Šiemet man atliko tyrimus ir nustatė, kad turiu potrauminę stuburo išvaržą juosmens dalyje. Iš pradžių skausmai buvo neapsakomi, negalėdavau paeiti, bet pradėjus sportuoti (bėgioti, sukti lanką, daryti pritūpimus ir panašiai) savijauta gerokai pagerėjo ir nebeskaudėjo. Tačiau gydytoja man uždraudė tokius pratimus daryti. Dirbu sėdimą darbą ir jaučiu, kad vėl savijauta blogėja, nes mažai judu. Pradėjau vėl daryti pratimus namie ir noriu sukti masažinį lanką. Ar galiu tai daryti? Nes nuo visiško nejudėjimo man tik blogiau, o į sporto klubą taip pat neleido eiti. Julija, 24 m.

Moteris ant treniruoklio
© Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) asociatyvioji nuotr.

Atsako konsultantas sportavimo klausimais, kineziterapeutas Egidijus Tutkus

Į klausimą, ar galima sportuoti, atsakėte pati, savo patirtimi. Jums buvo geriau, kai sportavote, - tai ir yra atsakymas.

Draudimo politika jokiu būdu nėra teisingas sprendimas. Draudžiantys fizinius pratimus gydytojai dažniausiai tam pagrindo neturi. Jeigu atvejis operacinis, jeigu yra lūžiai, plyšimai ar kitokios kontraindikacijos (pavyzdžiui, širdies susirgimai), tuomet fiziniai pratimai draudžiami ir laukiama operacijos ar kito sudėtingo, intervencinio gydymo.

Jeigu neoperacinis atvejis, tuomet fiziniai pratimai ne tik leidžiami, tačiau yra būtini.

Atlikta begalė studijų, kad tinkami fiziniai pratimai ne tik reikalingi norint palaikyti normalią sąnario sveikatą, bet ir padeda gyti mažindami uždegimą, gerindami skysčių apykaitą, kraujo mikrocirkuliaciją.

Visos organizmo sistemos, o sąnariai ypač, susijusios su judėjimu. Sąnarys negali normaliai maitintis ir funkcionuoti, jeigu nėra judesio. Sąnario ertmę iškloja sinovija - membrana, kurios skystis (sinovijinis skystis) sutepa ir maitina sąnarį. Sąnariniai paviršiai savo kraujotakos neturi, todėl sinovijinis skystis yra kritiškai svarbus. Jis išsiskiria tik su viena sąlyga - turi būti judesys. Jeigu sąnaryje nėra judesio arba jis nevisavertis, tuomet sąnarys negali normaliai maitintis ir kvėpuoti - vystosi degeneraciniai pakitimai.

Ši formulė pasireiškė, kuomet dirbote sėdimą darbą ir nejudėjote. Apatinės nugaros sąnariai nejudėjo pakankamai, sutriko jų mityba - pradėjo vystytis sąnario struktūrų pažeidimai. Ilgą laiką įsitempę raumenys, dėl sėdėjimo vienoje padėtyje laikydami kūną, taip pat įsitempė, užspaudė smulkias kraujagysles (kapiliarus) ir negalėjo nei tinkamai maitintis, nei atlikti savo funkcijos.

Dėl to buvo perkrauti sąnariai, pasikeitė judesių valdymas, pavyzdžiui, kai turi įsijungti į judesį sėdmens raumenys, įsijungia apatinės nugaros ir priekiniai šlaunies raumenys.

Taigi dažniausiai sąnarių skausmai yra mechaninės kilmės, t.y. dėl lėtinių perkrovimų, kuriuos sukelia netaisyklinga laikysena ir nejudrus gyvenimo būdas, apribotos judesių amplitudės.

Deja, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje dažnai neatsakingai taikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (nuo aspirino iki diklofenako ir selektyvių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo). Problemos priežastis nėra diklofenako trūkumas organizme, bet judesio trūkumas.

Suprantama, kuomet problema yra rimta (o išvarža ir yra tokia problema), bet kokie fiziniai pratimai negali padėti. Reikia tinkamai parinktų fizinių pratimų. Taip pat problemos neišspręs vienas ar du pratimai, juk neįmanoma atsakyti vienu sakiniu į visus gyvenimo klausimus.

Sportavimo struktūra turi būti tokia: pirmiausiai ištempti tas sritis, kur raumenys (ir ypač jų sausgyslės) sutrumpėję, po to stiprinti ar aktyvinti tas sritis, kur kritęs raumenų tonusas ar jie pailgėję. Netinka pratimai ant nestabilių atramų, su kamuoliais, statiniai ar pusiau statiniai.

Taip, atsakingai sakau, kad netinka daugelis pratimų, kuriuos dažnai naudoja kineziterapeutai. Tikrai turiu priežasčių taip sakyti, tiek teoriškai pagrįstų, tiek patvirtintų praktiškai.

Sportuoti būtina. Žmonės, draudžiantys sportuoti, kuomet tam nėra kontraindikacijų, elgiasi neatsakingai.

Judėjimas svarbus tiek kūnui, tiek sielai. Vien palaikant kraujotaką, judantys skeleto raumenys atlieka nuo 30 iki 70 proc. darbo. Gyvenant mažai aktyvų, sėdimą gyvenimą perkraunami pečių juostos raumenys (įtempti raumenys paspaudžia kraujagysles), sutrinka smegenų kraujotaka ir deguonies tiekimas. Pirmiausiai ir jautriausiai į deguonies trūkumą reaguoja limbinė sistema, smegenų dalis, kur gimsta emocijos. Dažniausiai gunktelėję žmonės būna dirglūs, nervingi, konfliktiški.

Fizinis aktyvumas (šiuo atveju bėgimas ir tempimo pratimai) padeda normalizuoti pečių juostos įtampą ir pagerinti tiekimą smegenimis.

Normalios emocijos, visų vidaus organų, judėjimo sistemos ir viso kūno normali veikla labai glaudžiai susijusi su fiziniu aktyvumu.

Kuomet jums draudžia fizinius pratimus, visuomet pasiklauskite, kokiu pagrindu tai daroma. Reikalaukite aiškaus paaiškinimo per fiziologinius mechanizmus. Jeigu draudžiantysis ima nervintis ir pykti, tuomet ieškokite kito specialisto.


VLmedicina.lt

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Telemedicinos galimybės gydant retas ligas
Telemedicina – sveikatos priežiūros teikimas ir palaikymas, naudojant komunikacijos technologijas ir elektroninę i...
Nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyta 13 tūkstančių berniukų
Nuo praeitų metų vasario Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina prad...
Greitas papildomų kilogramų atsikratymas: kai kuriems gali būti pavojinga
2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabet...
Kaip atlikti pradinio gaivinimo veiksmus suaugusiajam, vaikui ir kūdikiui
„Dažniausiai nelaimės ištinka staiga ir netikėtai. Pamačius gulintį ir sąmonės netekusį žmogų gyvybiškai brangi ta...
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė: kokius iššūkius teko įveikti?
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė – tai pagrindinė ligoninė Vilniaus miesto gyventojams. COVID-19 pandemijos metu...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų