Stevija (medaus žolė) (lot. Stevia rebaudiana), kaip kultūrinis augalas, žinoma jau 1500 metų, nuo amžių buvo naudojama Paragvajaus kalnų Guarani genties indėnų.
Mokslininkas Antonijus Bertonis (1887) aprašė steviją ir pavadino chemiko Rebaudi garbei.
Stevija naudojama kaip alternatyva dirbtiniams saldikliams Japonijoje nuo 1954 metų. Stevija Japonijoje užima 50 proc. saldiklių rinkos.
Stevija – vienas iš vertingiausių augalų, leidžiantis išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą iki žilos senatvės. Nuo 1997 metų Pentagonas šį augalą kaip papildą įtraukė į savo armijos valgiaraštį, o buvusioje Sovietų Sąjungoje jį augindavo politbiuro stalui.
Saldesnė už cukrų
Stevija 10-16 kartų saldesnė už cukrų. Saldumo paslaptis ta, kad jame yra steviozido, kuris saldesnis už cukrų 300 kartų, todėl jis laikomas idealiu cukraus pakaitalu tiek sveikiems žmonėms, tiek ir sergantiems diabetu, nutukimu, širdies ir kraujagyslių sutrikimais ir kitomis medžiagų apykaitos ligomis. Vienas arbatinis šaukštelis džiovintų ir sumaltų lapų atstoja stiklinę cukraus.
Stevijos skonis burnoje išlieka ilgiau nei cukraus.
Jos galima dėti į arbatą, kompotą, kepinius - į viską, kas saldinama. Augalas beveik neturi kalorijų. Ji gali augti mūsų šiltnamiuose ar namuose.
Stevijų lapai skinami anksti rytą, kai juose yra daugiausia saldaus glikozido.
Galima auginti patiems
Rudenį pjaunamas ir džiovinamas visas krūmelis. Sudžiūvusius lapus reikia nubraukti ir išrinkti visas mažas šakeles.
Kai praeina šalnų pavojus, vazonus galima išnešti į lauką. Stevija - kalnų augalas ir vėsaus oro nebijo.
Steviją galima įšaknydinti. Tereikia 4-5 cm ilgio pažastinį ūglį su viena ar dviem poromis lapų pamerkti į vandenį. Po poros savaičių pasirodys šaknelės.
Sudžiūvusius lapus galima sudėti į stiklainius arba dalį sumalti kavamale – žiemą bus galima vartoti tamsiai žalios spalvos labai saldžius miltelius, kurie nepraranda savo puikiųjų savybių ir karštame vandenyje.
Galima pasigaminti ir žalią kokteilį: plaktuvu suplakti dvi stiklines ananasų sulčių, supjaustytą bananą ir pusę šaukštelio stevijos miltelių.
Sveikatinančios savybės
Stevija beveik neturi kalorijų ir yra laikoma daug sveikesne alternatyva nei kiti dirbtiniai saldikliai. Steviją palanku vartoti sergant 2 tipo cukriniu diabetu, kraujo ligomis, stenokardija, išemine širdies liga, ateroskleroze, ėduonimi, parodontitu, virškinamojo trakto ligomis, vaikų alergine diateze, nutukimu, inkstų ligomis, hipertenzija, seborėja, dermatitu, egzema, esant spuogams. Ji gerina imunitetą, turi priešnavikinių savybių, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujuje, gerina medžiagų apykaitą. Teigiama, kad stevijos lapus dedant ant žaizdų nepalieka randų.
2006 m. Pasaulio sveikatos organizacija atliko išsamų naujausių eksperimentinių tyrimų vertinimą ir padarė išvadą, kad stevija daro teigiamą ilgalaikį poveikį pacientams, sergantiems hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu.