Šokiruojančios išvados: dirbtiniai saldikliai didina insulto ir demencijos riziką(1)

Naujas didelį medicinos ir mokslo visuomenės susidomėjimą jau pelnęs tyrimas skelbia, kad gausus gėrimų, saldintų dirbtiniais saldikliais, vartojimas susijęs su didesne insulto ir visų rūšių demencijos išsivystymo rizika.

Reklama

Ryšys tirtas ir anksčiau

Jau ankstesni tyrimai parodė, kad cukrumi ar dirbtiniais saldikliais (pavyzdžiui, sacharinu, aspartamu) saldintų gėrimų vartojimas turi ryšį su insulto išsivystymu, tačiau buvo ir tai paneigiančių duomenų. Šiuo metu dar tęsiami tyrimai, siekiant išsiaiškinti saldintų gėrimų bei demencijos sąsajas.

Mokslininkus itin sudomino šios idėjos, tad remdamiesi The Framingham Heart Study surinktais duomenimis, jie atliko prospektyvinį kohortinį tyrimą apie cerebrovaskulinių ligų bei pažinimo sutrikimų išsivystymo riziką.

Pažinimo funkcijos apima tikslingą veiklą ir jos planavimą, vizualios aplinkos suvokimą, dėmesį ir gebėjimą jį sukoncentruoti, kalbą bei atmintį. Klinikinis sindromas, pasireiškiantis buvusių normalių pažinimo funkcijų sutrikimu, sutrikdančiu kasdienę veiklą, vadinamas demencija, o insultas apibrėžiamas kaip ūminis galvos smegenų ar tinklainės kraujotakos nepakankamumas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas nuo simptomų atsiradimo pradžios.

Tyrė dėl insulto ir demencijos

The Framingham Heart Study nuo 1971 metų sukaupė seriją prospektyvinių kohortinių tyrimų. Savanoriai pateko į 9 tyrimo ciklus, vykdytus kas 4 metus ir paskutinįkart buvo apklausti 2014 metais. Naujajame tyrime analizuota insulto bei demencijos išsivystymo rizika per 10 metų laikotarpį, remiantis 7-ojo tyrimo ciklo (1998-2001 metais) surinktais duomenimis.

Atliekant studiją 2888 dalyviai, vyresni nei 45 metų (amžiaus vidurkis 62 metai, 45 proc. – vyrai), buvo tirti dėl galimo insulto išsivystymo ir 1484 dalyviai, vyresni nei 60 metų (amžiaus vidurkis 69 metai, 46 proc. – vyrai), - dėl demencijos atsiradimo (atmetus asmenis, jau sirgusius insultu ar sergančius kitomis neurologinėmis ligomis, turinčius kognityvinių sutrikimų). Atrinktieji dalyviai pildė klausimyną (Food-Frequency Questionnaire, FFQ) apie savo maitinimosi įpročius pastaruosius 12 mėnesių. Tarp daugelio klausimų taip pat reikėjo atsakyti, kokius saldintus gėrimus jie vartoja, išskiriant, ar tai yra cukrumi bei dirbtiniais saldikliais saldinti gaivieji gėrimai, vaisių sultys ar negazuoti sulčių gėrimai. Reikėjo pažymėti, koks kiekis gėrimo suvartojamas (stiklinė, buteliukas, skardinė) ir kaip dažnai (nuo niekada ar rečiau nei kartą per mėnesį iki daugiau nei 6 kartų per dieną).

Saldieji gėrimai buvo suskirstyti į 3 grupes: vaisių sultys ir sulčių gėrimai, saldūs dėl juose esančio natūralaus ir pridėtinio cukraus; cukrumi saldinti gaivieji gėrimai (pavyzdžiui, kola); dirbtiniais saldikliais saldinti gaivieji gėrimai (becukriai gazuoti gėrimai, pavyzdžiui, dietinė kola). Gauti duomenys buvo susieti su rizika, kad per 10 metų išsivystys insultas ar demencija.

Išvada nekelia jokių abejonių

Tiriamiesiems nustatytos 97 insulto (82 iš jų – išeminio) ir 81 demencijos diagnozės (63 diferencijuotini su Alzheimerio liga).

Įvertinus amžiaus, lyties, išsilavinimo (demencijos atveju), suvartojamų kalorijų kiekio, dietos ypatumų, fizinio aktyvumo, turimų žalingų įpročių įtaką, vienareikšmiškai nustatyta, kad didesnis dirbtiniais saldikliais saldintų gėrimų suvartojimas (tiek nesenas, tiek suminis) susijęs su didesne insulto ir visų rūšių demencijos išsivystymo rizika.

Jei palyginimui įsivaizduotume, kad suminis tokių gėrimų suvartojimas per savaitę yra lygus 0 (žmogus visai jų nevartoja), tuomet vartojantysis gaiviuosius gėrimus su dirbtiniais saldikliais išeminiu insultu suserga 2,96 karto dažniau nei jų nevartojantis (su 95% tikimybe, 1,26-6,97 kartų ribose) ir 2,89 karto dažniau suserga Alzheimerio liga (su 95% tikimybe 1,18-7,07 kartų ribose). Įdomiausia, jog nepastebėta, kad tokį poveikį turėtų cukrumi saldinti gėrimai.

„Ne visada geriausias pasirinkimas“

Gydytojos dietologės Žanos Antonovos komentaras

Kadangi tyrimas dar tęsiamas, daryti išvadas yra per anksti. Apie saldiklius daug kalbama, buvo kalbėta ir apie jų kancerogeninį poveikį (laboratoriniams žiurkėnams sacharinas sukeldavo tulžies pūslės vėžį). Tačiau šiandien JAV Nacionalinis vėžio institutas (USA National Cancer Institute) ir kitos sveikatos įstaigos teigia, kad nėra mokslinių įrodymų apie registruotų saldiklių žalą sveikatai. Dauguma mokslinių tyrimų patvirtina, kad dirbtinių saldiklių vartojimas ribotais kiekiais gali būti saugus, net nėščių moterų mityboje.

Dirbtinių saldiklių vartojimas yra reguliuojamas jungtinio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ekspertų maisto klausimais komiteto (JECFA) ir Maisto Kodekso (Codex Alimentarius) komisijos. Visi saldikliai prieš leidžiant juos vartoti yra nagrinėjami ir patvirtinami šių institucijų. Kiekvienam dirbtiniam saldikliui yra nustatytas leistinas paros kiekis, t.y. didžiausias saugus kiekis vartojant kasdien per visą gyvenimą. Leistinas paros kiekis yra 100 kartų mažesnis negu kiekis, kuris galėtų turėti neigiamą poveikį sveikatai.

Saldiklių vartojimas sparčiai populiarėja. Tradiciškai maistą žmonės saldina cukrumi. Cukrus ne tik saldina, bet ir suteikia energijos (kalorijų). Tačiau dėl jo brangumo gamintojai renkasi pigesnius ir daug saldesnius už cukrų dirbtinius saldiklius. Produktai su dirbtiniais saldikliais yra pigesni, daug saldesni, tačiau jie nesuteikia organizmui papildomų kalorijų. Jei cukraus saldumą prilygintume 1, tai dirbtinio saldiklio aspartamo saldumas būtų 200, sacharino-300, acesulfamo K - 200. Dirbtinis saldiklis, patekęs į žmogaus organizmą, nepakinta, t.y. organizme neperdirbamas, nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje, neišskiria energijos.

Maistas, kuriame yra saldiklių, dažnai būna žymimas kaip „be cukraus“ arba „mažiau kalorijų turintis maisto produktas“. Tačiau tai nebūtinai geriausias pasirinkimas. Visada vertėtų atkreipti dėmesį į maistingumo deklaraciją.

Nepaisant to, visada reikia prisiminti, kad perdirbtas maistas, kuriame dažnai yra įvairių saldiklių, neatstos šviežio ką tik pagaminto maisto poveikio sveikatai. O gėrimai su saldikliais, kitaip nei vanduo ar nestiprios nesaldintos arbatos, nenumalšins troškulio.