Staigi alerginė reakcija itin pavojinga gyvybei: kaip elgtis ištikus anafilaksiniam šokui

Vasara yra vienas iš bene labiausiai alergijoms palankių sezonų. Neatsargiai pasirinktas maistas, vabzdžiai ir augalai – vidurvasarį aplink apstu priežasčių, kurios gali sukelti didesnę ar mažesnę kūno reakciją. Ne veltui liepos 8-oji jau paskelbta ir Tarptautine alergijos diena.

Reklama

Didžiausią pavojų visi alergenai kelia tiems, kurių organizmas į alergiją reaguoja itin jautriai. O pati pavojingiausia yra žaibiška alerginė reakcija arba anafilaksinis šokas, kuris gali baigtis net mirtimi. Specialistai paaiškina, kaip atpažinti pavojingai pasireiškusią alergiją ir kaip galime padėti tiems, kuriuos ji ištiko.

„Stipri alergija arba anafilaksinis šokas prasideda staiga po vabzdžio įgėlimo, įkvėpus alergeno ar suvalgius maisto, kuriam žmogus labai alergiškas. Šis šokas dažniausiai pasireiškia tada, kai stipri alergija pasikartoja jau kelintą kartą. Kitaip sakant, žmogus, kuriam įvyko anafilaksinė reakcija, praeityje turėjo bent kelis kartus kontaktuoti su alerginę reakciją sukėlusia medžiaga“, – paaiškina „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė.

Laiku atpažinti

Pasak farmacininkės, anafilaksinį šoką gali sukelti patys įvairiausi veiksniai: vabzdžių įkandimai, žiedadulkės, vaistai ar maistas. Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms nuo kontakto su alergenu, tačiau būna atvejų, kai jie pasireiškia ir vėliau – po 2 ar daugiau valandų, tad svarbu būti budriems.

„Staiga pasireiškus alerginei reakcijai, jau po kelių minučių ima niežėti kūną, atsiranda dilgėlinė, patinsta oda, krečia šaltis, juntamas karštis, siaurėja bronchų spindis, dūstama, krinta kraujospūdis, tinsta lūpos ir liežuvis“, – detalizuoja E. Ramaškienė.

Vaistininkė pabrėžia, kad anafilaksinis šokas taip pat gali pažeisti širdies ir kraujagyslių sistemą bei virškinimo traktą. „Sutrikus širdies ir kraujagyslių veiklai, atsiranda blyškumas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, sąmonės pritemimas ar praradimas ir arterinio kraujospūdžio sumažėjimas. Sutrikus virškinimui juntami pilvo skausmai, žmogų pykina, jis vemia ir viduriuoja“, – simptomus įvardija specialistė.

Pasirūpinti adrenalinu

Farmacininkės teigimu, pasireiškus labai greitai ir stipriai alerginei reakcijai, būtina kuo skubiau nutraukti kontaktą su alergenu ir suleisti alergiškam žmogui vieną 0,1% adrenalino tirpalo ampulę. Jeigu alergenas pateko į virškinamąjį traktą, būtina sukelti vėmimą.

Adrenalino tirpalo ampulę į alergijas linkusiems žmonėms pravartu turėti namuose ar keliaujant į gamtą. Ją turėti verta ir tiems, kurie nemano esantys labai alergiški – galbūt išgelbėsite gyvybę kažkam šalia jūsų.

„Suaugusiam žmogui reikalinga 0,3-0,5 ml adrenalino dozė, kurią galima suleisti ir į raumenis, ir į veną, tačiau, jei nesate medikas, geriau nerizikuoti ir leisti tik į raumenį. Vaikams adrenalino dozė turėtų būti kur kas mažesnė – 0,01 ml – ir ją leisti galima tik į raumenis. Tam galima naudoti specialius adrenalino vienkartinius injektorius. Vaistinėse jų rasite tiek vaikams, tiek suaugusiems“, – paaiškina farmacijos specialistė.

Saugiausia vieta – raumuo

E. Ramaškienė atkreipia dėmesį, kad stipriai alergijai gydyti skiriamos ir antialerginių vaistų ampulės, tačiau jos tėra papildoma gydymo priemonė anafilaksinio ar panašaus į jį šoko gydymui. „Šias ampulės reikėtų naudoti tik po to, kai suleidžiate adrenaliną. Jas reikia leisti į raumenis arba labai lėtai, per 2-3 minutes, į veną, jei tik tai nėra vaikas. Bet svarbu žinoti, kad jokiu būdu negalima leisti į arteriją“, – perspėja farmacininkė.

Suaugusiems ir vaikams nuo 12 metų veiksminga yra viena 2mg/2ml antialerginių vaistų ampulė, o vaikams nuo 1 m. iki 12 m. paros dozė siekia tik 0,025 mg. Svarbu atsiminti, kad vaikams anafilaksinio šoko atveju tiek adrenalinas, tiek ir antialerginiai vaistai turi būti leidžiami tik į raumenis. Šią vietą rinktis saugiausia ir padedant šoko ištiktiems suaugusiems.