Ketvirtadienis, 2024.04.25
Reklama

Sportas – sveikatos priešas?(4)

2011-10-09 22:12:51

Praėjęs krepšinio čempionatas visus Lietuvos gyventojus padalijo į dvi dalis: sportininkus ir ne. Daugelis pirmųjų ėjo į sporto arenas ir šaukė, klykė – t. y. jaudinosi dėl krepšinio. Vadinasi, buvo sportininkais. Kiti tose salėse dirbo juodą darbą, mėtė kamuolius į krepšius, o už tai gavo pinigus arba bent gerą sutartį.

Rasos Ramanauskaitės nuotr.

Sirgaliams sportas kenkia

 Ar toks sportavimas pridėjo kam nors bent kiek sveikatos? Ne. Tie, kurie sėdėjo tribūnose, vargu ar sustiprėjo, tapo sveikesni. O dalis tų, kurie mėtė kamuolius, patyrė traumas, todėl sveikatos vargu ar sau pridėjo. Tai kurgi žinomo posakio „Sportas-sveikata“ tiesa?  Sportuojančių minios, o sveikatos nė lašo.

Viename 2008 metų žurnalo „New England Journal of Medicine“ numeryje pateikti duomenys, kaip pasaulio čempionato stebėjimas veikė žiūrovus. Pateiktoje diagramoje pamatysime: tą dieną, kai žaidė Vokietijos rinktinė, širdies priepuolių buvo daugiau nei tris kartus daugiau vyrams ir beveik du kartus daugiau moterims nei paprastomis dienomis.

(paspausti ant nuotraukos, kad padidėtų)

Pažvelgęs į sirgalių tribūnas sporto renginių metu, gali suprasti, kad alus ir spragėsiai sveikatos neprideda. O jei leisi laiką prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano, tai visų ligų atsiginti negalėsi. Sirgaliui sporto stebėsena sveikatos neprideda.

Sportas traumuoja

O kaip dėl sportininkų? Pradėkime nuo didžiausių. Profesionalų, kurie gauna atlygį už darbą. Žinomas treneris K.Kemzūra viename interviu yra pasakęs, kad sportininkams profesionalams sportas sveikatos ne tik neprideda, bet tik atima. Traumos ir ligos – šio darbo tęsinys. Nenoriu žeminti buvusių sportininkų, tačiau jų sveikata yra bloga ir, matyt, sportą reikėtų pripažinti specialybe, sukeliančia rimtas profesines ligas.

Tarptautinis Olimpinis komitetas nustatė labiausiai ir mažiausiai  traumuojančių sporto šakų dešimtukus.

1 pav.  Labiausiai traumuojančios sporto šakos

2 pav.  Mažiausiai traumuojančios sporto šakos

 Kūno kultūra ir nesveikata

Sportuoti bet koks amžius tinkamas, bet kiekvienas savaip. Pas mus, kaip ir daug kur pasaulyje, mokyklose yra kūno kultūros pamokos. Visi vaikai privalo jas lankyti, nebent gydytojai manytų kitaip. Suprantamas geras noras, bet ar pasiekiamas norimas rezultatas? Ką jau bekalbėti apie sąlygas sportuoti tose mokyklose, kur nėra ne tik geros salės, bet ir dušo. O ir moksleiviai yra labai skirtingi. Kukliais specialistų apskaičiavimais, kūno kultūros pamokos netinka apie 20-30 procentų  vaikų. Jiems reikėtų kažko kito, bet programos to nenumato.

Štai Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro duomenimis, išanalizavus 2010-2011 mokslo metų mokinių sveikatos profilaktinius duomenis, iš 19 020 Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių visiškai sveikų yra tik 12,3 proc.  „Būtina pabrėžti, kad visiškai sveikas mokinys yra tas, kuris neturi visiškai jokio sutrikimo bei nustatytos diagnozės. Klaidinga manyti, kad kita dalis (kuri turi nors vieną sveikatos sutrikimą ar ligą) yra „ligota“, - sakė Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistė Dainora Bielskytė.

Analizuojant 2010-2011 mokslo metų mokinių sergamumą tam tikromis ligomis, galima išskirti didesnę mokinių dalį, kuri turi regos (55,3 proc.), skeleto bei raumenų sistemos (24,2 proc.) ir kraujotakos sistemos (14,2 proc.) sutrikimų. Analizuojant diagnozuotų skeleto bei raumenų sistemos ligų atvejų struktūrą, matyti, kad dominuoja skoliozė, kifozė ir lordozė – 83,1 proc. Daugiausia skeleto bei raumenų sistemos sutrikimų diagnozuota 9-12 klasių mokiniams.

„Skeleto be raumenų sistemos funkcionavimo sutrikimai dažniausiai išryškėja vaiko augimo periodu. Todėl vaikams labai svarbus fizinis aktyvumas, sveika mityba bei ergonomiškai pritaikytos mokymosi ir poilsio vietos. Laiku nustačius sutrikimų simptomus bei priežastis, ateityje galima išvengi rimtų sveikatos negalavimų“, - teigia visuomenės sveikatos specialistai.  Iš kraujotakos sistemos ligų daugiausia buvo diagnozuota nereumatinių dviburio vožtuvo ydų. Daugiausia kraujotakos sistemos sutrikimų diagnozuota 9-12 klasių mokiniams.

Specialiajai ir parengiamajai fizinio ugdymo grupėms priskirta 19,7 proc. Mokinių, daugiausia - 9-12 klasių. 5,5 proc. mokinių turi antsvorio problemų ir 1,7 proc. yra nutukę; daugiausia tokių tarp 9-12 klasių mokinių. Taip pat būtina paminėti, kad per mažą svorį turi 7,4 proc. mokinių, daugiausia  5-8 klasėse.

Į mokyklas – dziudo ir jogą?

Skirtingos sveikatos, skirtingi fizinio aktyvumo būdai. Štai Japonija nuo 2012 metų visose mokyklose ruošiasi įvesti dziudo, kaip jaunimo privalomo sportavimo būdą. Žinoma Japonijos sportininkė  sidabro medalio laimėtoja Barselonos olimpiadoje Noriko Midzoguti  mano, kad ši sporto šaka gali būti ne tik keliu į gyvenimą, bet ir į mirtį. Ji pateikia Sunkiai traumuotų dziudistų Japonijos asociacijos (JJAVA) statistiką, pagal kurią nuo 1989 iki 2009 metų nuo sunkių traumų ir sužalojimų mirė 110 nuo 12 iki 18 metų amžiaus sportininkų. 65 atvejai buvo smegenų sužalojimas. Kitais žodžiais, galima manyti, jog sportas gali daugiau žaloti nei gerinti sveikatą.

Britai, tiesa, vaikų darželiuose bei mokyklų pradinėse klasėse įvedė jogos pamokas. Gal ne visiems patinka, bet mažai kam kenkia.

Ar ne laikas komercinį sportą keisti sveikata?

Senais laikais sportas buvo laisvų žmonių privilegija. Jie galėdavo rungtis ir už tai būdavo vainikuojami laurų vainiku. Olimpinis čempionas galėdavo gauti nemokamą maitinimą. Bet galimybė gauti pinigus ar kitas gėrybes pavertė sportą preke. Iš visuomenės gėrio jis tapo savo priešybe. Šiuolaikinėje visuomenėje krepšinis, futbolas, beisbolas tapo pasaulinės komercijos sistemos dalimi.

Sveikata yra kitų veiksnių pasekmė. Mankšta, pasiplaukiojimas upėje ar baseine, bendri pabėgiojimai – tai dažniausios sveikatinimo priemonės. Tai gal laikas komercinį sportą keisti sveikata?

Vytautas Valevičius

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (4)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Anksti nustatytas imunodeficitas – išgelbėtos gyvybės
Naujagimiams atliekamas imunodeficito tyrimas galėtų vieniems vaikams išgelbėti gyvybę, kitiems – anksti skirti gy...
Smegenų insulto gydymas: intervencinė radiologija – auksinis gydymo standartas
Intervencinės radiologijos specialistai atlieka gyvybiškai svarbų, gyvybę gelbstintį gydymą, kuris yra mažiau invazyvus...
Šuns asistento mokymas kainuoja per 25 tūkst. eurų, bet toks šuo padeda ir fiziškai, ir emociškai
Geriausiu žmogaus draugu vadinami šunys ne tik tampa lygiaverčiais šeimos nariais, bet ir gali padėti žmonėms su negalia...
Dr. T. Sveikata: "Pacientas nėra automobilis, kuriam galiu užsakyti detalę ir žinoti, kad ji tikrai tiks"
„Kiekvienai endoprotezavimo operacijai ruošiamės iš anksto, apgalvojame jos strategiją, dirbame su keliomis kompiu...
Ligonių kasos apmokės dvi modernias priemones sudėtingoms širdies procedūroms
Nuo liepos 1-osios ligonių kasos stacionarines tretines suaugusiųjų intervencinės kardiologijos paslaugas teikiančioms g...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų