Kai gydymas negali laukti: pacientui svarbiausia – galimybė gauti paslaugą laiku

Komentaro autorė Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė yra Aušra Degutytė

Reklama

Šiuo metu vykstant diskusijoms dėl to, kaip nuo 2027 metų turėtų būti organizuojamas ir finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, svarbu nepamiršti, kieno labui veikia visa sveikatos sistema – paciento. Keičiasi ne tik finansavimo ir paslaugų organizavimo principai – tokie sprendimai gali tiesiogiai paveikti tai, kur, kaip greitai ir kokiomis sąlygomis žmogus gaus jam reikalingą gydymą.

Todėl pacientų organizacijai „Gyvastis“ svarbu į šią diskusiją įsitraukti iš paciento perspektyvos. Ypač todėl, kad mūsų bendruomenėje yra daug žmonių, kuriems sveikatos priežiūros paslaugos reikalingos nuolat, o ilgesnis laukimas nėra vien nepatogumas – jis gali turėti realių pasekmių jų sveikatai ir gyvenimo kokybei.

„Gyvasties“ pacientų bendruomenėje gerai žinome, ką reiškia laukti gydymo. Žmogui, gyvenančiam su lėtine liga, kuriam reikalingas nuolatinis gydymas, tyrimai ar konsultacijos, laikas nėra tik patogumo klausimas. Kartais nuo to, kaip greitai žmogus gauna reikalingą paslaugą, priklauso jo sveikatos būklė, gyvenimo kokybė, o kai kuriais atvejais – ir gyvybė.

Todėl į sveikatos sistemos pokyčius pirmiausia turėtume žiūrėti iš paciento perspektyvos. Mums svarbu ne tai, ar paslaugą suteikia valstybinė, ar privati gydymo įstaiga. Svarbiausia, kad pacientas gautų reikalingą paslaugą laiku, tinkamos kokybės ir jam priimtinu būdu.

Manome, kad valstybinėms ir privačioms gydymo įstaigoms, teikiančioms apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, turėtų būti sudarytos lygios ir skaidrios sąlygos konkuruoti dėl paciento paslaugos – pagal aiškius kokybės, prieinamumo ir rezultato kriterijus. Jei privati įstaiga gali pacientui paslaugą suteikti greičiau, nėra pagrindo pacientui užkirsti kelią ja pasinaudoti vien dėl to, kad paslaugą teikia privatus, o ne valstybinis paslaugų teikėjas.

Tai ypač aktualu lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Matome, kad sudėtingesni, nuolatinės priežiūros ir gydymo reikalaujantys pacientai dažnai lieka valstybinės sistemos centre, o privačios įstaigos neretai suteikia galimybę greičiau patekti pas specialistą, atlikti reikalingus tyrimus ar gauti konsultaciją. Pacientui tai reiškia ne abstraktų sistemos pasirinkimą, o sutaupytą laiką, mažiau neapibrėžtumo ir galimybę greičiau priimti sprendimus dėl savo gydymo.

Gerai matėme ir dializės paslaugų pavyzdį. Atsiradus daugiau paslaugų teikėjų, pacientams atsirado daugiau galimybių rinktis, o pati paslaugų sistema tapo labiau orientuota į paciento poreikius. Todėl diskutuodami apie sveikatos sistemos finansavimą neturėtume pamiršti, kad konkurencija ir skirtingų paslaugų teikėjų dalyvavimas gali būti naudingi pacientui, kai jie vertinami pagal vienodus reikalavimus.

Suprantame, kad valstybė turi atsakingai planuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Tačiau finansavimo sprendimai neturėtų būti priimami vien žiūrint į tai, kaip perskirstomos lėšos tarp įstaigų. Turime klausti: kas nutiks pacientui? Ar jis galės greičiau gauti konsultaciją? Ar jam reikės ilgiau laukti tyrimo? Ar nesumažės gydymo tęstinumas? Ar žmogus nepraras galimybės pasirinkti jam prieinamą gydymo įstaigą?

Jeigu vienoje gydymo įstaigoje pacientas paslaugos turi laukti ilgai, o kitur ją galima suteikti greičiau, turėtume išnaudoti visus turimus sveikatos sistemos pajėgumus paciento naudai. Pacientui neturėtų būti svarbiausia, kokia yra įstaigos nuosavybės forma. Jam svarbu, kad gydymas būtų prieinamas tada, kai jo reikia.

Todėl kviečiame prieš keičiant paslaugų finansavimo ar apmokėjimo tvarką įvertinti realų poveikį pacientams ir įsiklausyti į pacientų organizacijų patirtį. Mes nesame už vieną ar kitą gydymo įstaigų modelį. Esame už sistemą, kurioje žmogus nepraranda galimybės gauti jam reikalingą paslaugą laiku.

Sveikatos sistemos sėkmę turėtume vertinti ne tik pagal tai, kaip efektyviai paskirstome PSDF lėšas, bet ir pagal tai, ką pacientas patiria sistemoje. Ar jis gavo konsultaciją tada, kai jos reikėjo? Ar tyrimas buvo atliktas laiku? Ar gydymas buvo tęstinis? Ar žmogus turėjo realią galimybę rinktis?

Pacientui laikas yra labai svarbus. Todėl visos sveikatos sistemos pajėgos – tiek valstybinės, tiek privačios – turėtų būti naudojamos pirmiausia tam, kad reikalingas gydymas žmogų pasiektų kuo greičiau.