Specialistė įspėja: kūdikiams ir vaikams apsinuodijimas maistu gali būti itin pavojingas

Iškylos gamtoje ar neplautos uogos darže, kurias vaikai taip mėgsta, vasarą tėvams dažnai tampa tikru galvos skausmu. Nenuplauti ar ilgai šilumoje laikomi maisto produktai – pavojus vaikų organizmui. Dėl silpnesnės imuninės sistemos būtent mažieji linkę greičiau apsinuodyti maistu.

Reklama

Dažniausiai apsinuodijimą maistu sukelia salmonelės, tačiau užterštame maiste gali būti ir kirmėlių kiaušinėlių ar kitų parazitų, taip pat plintančių per nešvarias rankas ir maistą. Todėl iš pažiūros visai nekaltas tingėjimas nusiplauti rankas ar nuplauti daržoves vaikams gali būti itin pavojingas.

„Apsinuodijimas maistu didžiausią pavojų kelią kūdikiams ir vaikams dėl nevisiškai susiformavusios imuninės sistemos. Jų imuninė sistema yra per silpna, kad susidorotų su virusais ir bakterijomis, todėl apsinuodijimo metu jie netenka daug skysčių, jų organizmas greitai išsenka, liga komplikuojasi“, – teigia „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė.

Pirmoji pagalba

Farmacijos specialistė pabrėžia, kad pirmųjų apsinuodijimo simptomų nederėtų slopinti. Jeigu vaikas vemia, patariame duoti jam 1 procento druskos tirpalo, kad geriau išsivemtų. Taip pat negalima stabdyti ir viduriavimo, nes viduriuojant iš organizmo lengviau pasišalina ligos sukėlėjai.

„Jeigu jūsų mažylis nustojo vemti, galite jam duoti aktyvintos anglies tablečių. Jos padės pašalinti iš organizmo jame dar likusius toksinus. Po kurio laiko rekomenduočiau vaikui duoti ir virškinamojo trakto gleivinę apsauginiu sluoksniu padengiančių vaistinių preparatų ir gerųjų bakterijų, kurios atstato organizmo mikroflorą“, – pataria E. Ramaškienė.

Pasak vaistininkės, paprastas apsinuodijimas maistu praeina per 1-2 paras, tačiau vaikų būklę reikia labai sekti. Jeigu ėmėtės visų priemonių ir būklė negerėja, reikia kuo skubiau vežti vaiką į ligoninę.

Virusas ar apsinuodijimas?

Farmacininkė atkreipia dėmesį, kad neretai tėveliai neskiria, kada vaikas tiesiog apsinuodijo maistu, o kada padėtis yra kur kas rimtesnė. Anot jos, tiek paprasto, tiek infekcinio apsinuodijimo priežastys dažnai būna panašios, tačiau užkrėtus virusu papildomai atsiranda kiti simptomai.

„Paprastas apsinuodijimas maistu pasireiškia, kuomet suvalgoma nešviežio maisto, taip pat organizmo netoleruojamo arba toksinėmis medžiagomis ir sintetiniais maisto priedais užteršto maisto. Tokiu atveju pasireiškia pilvo skausmai, sunkumo jausmas pilve, vėmimas, viduriavimas ir pilvo pūtimas“, – detalizuoja farmacijos specialistė.

O virusinis apsinuodijimas sukelia gausų, dažną ir varginantį vėmimą bei viduriavimą, kūno temperatūra pakyla iki 38,5C ar net daugiau. Jaučiami vidurių ir galvos skausmai, silpnumas, krečia drebulys. Išmatos gali būti vandeningos, putotos ir su kraujingomis gyslelėmis.

„Šių susirgimų simptomus būtina atskirti, nes nuo to priklauso gydymas. Pavyzdžiui, esant virusiniam viduriavimui padėti gali tik simetikono, želatinos tanato ir diosmektito preparatai. Paprasto apsinuodijimo gydymas paprastesnis. Užtenka vaistų slopinančių viduriavimą, pykinimą ir vėmimą bei antispazminių vaistų pilvo skausmui palengvinti“, – teigia E. Ramaškienė.