Specialistai: vaisius geriau plauti indų plovikliu arba rinktis ekologiškus
Įvairiausių teršalų pilnoje mūsų kasdienybėje vaisius galima plauti indų plovikliu ir tikėtis, kad pačiame vaisiuje pesticidų kiekis atitinka saugos reikalavimus.
Poveikis dar tiriamas
Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) specialistai tikina sulaukiantys daug klausimų, ką reiškia dažnai ant vaisių pakuočių perskaitoma frazė „apdorota imazalinu“.
Imazalilas yra pesticidas – fungicidas, veikiantis grybelius, ypač pelėsinius, apsaugantis vaisius nuo gedimo. Naudojamas įvairiems vaisiams ir daržovėms, tačiau daugiausia – apdorojant citrusinius vaisius po derliaus nuėmimo.
1999-aisiais, atliekant tyrimus su graužikais, JAV Aplinkos apsaugos agentūra enilkonazolį (imazalilą) pripažino galimai kancerogenišku žmonėms. Vis dėlto, kadangi pesticido likučių kiekis maiste būna žemiau ribos, kuri siejama su galimybe susirgti vėžiu, ši rizika įvertinta kaip nereikšminga.
Kalifornijoje sudarytame Saugaus geriamojo vandens ir toksinų vertinimo akte enilkonazolis yra įrašytas kaip galįs sukelti vėžį. Tačiau Aplinkos apsaugos agentūra laikosi nuomonės, kad vandenyje ir maiste esanti pesticido koncentracija būna per maža, kad keltų pavojų.
VMVT remiasi Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atliekamais tyrimais, išvadomis ir rekomendacijomis.
Dėl galimos neigiamos įtakos žmonių sveikatai vartojant imazalilu apdorotus vaisius, jo naudojimas ribojamas, tai yra nustatytas didžiausias leistinas kiekis – 5,0 mg/kg, kuris mokslininkų pripažintas kaip saugus. Daugiausia imazalilo aptinkama ant citrusinių vaisių žievelių, o pačiame vaisiuje jo būna 60 kartų mažiau.
Lietuvoje, VMVT teigimu, 2013 m. ištirta 16 mandarinų, citrinų ir apelsinų mėginių dėl šio fungicido liekanų. Nustatyta, kad imazalilo liekanos sudarė nuo 0,3 iki 1,9 mg/kg.
Apskritai šio pesticido poveikis žmogaus organizmui dar nėra iki galo ištirtas. Pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotojos Loretos Mačytės, patvirtintas neigiamas imazalilo poveikis gyvūnų kepenims ir skydliaukei. Žmonių skydliaukės jis neveikia, o poveikis kepenų funkcijai ir audiniui dar tiriamas. Tačiau patikinama, kad imazalilas pavojingas prarijus, patekus ant odos ar įkvėpus, tačiau sveikatai pavojingos dozės yra gana aukštos (apie 2000 mg/kg tirto gyvūno svorio), o maisto produktuose šio pesticido didžiausias leistinas kiekis – 5,0 mg/kg.
„Be to, šio pesticido koncentracija apskaičiuota tiriant ne tik patį vaisių, bet ir jo odelę. Citrusinių vaisių odelė – natūrali membrana, pro kurią pesticido molekulės sunkiai prasiskverbia ir nulupus vaisių jame pesticido likučių arba nerandama, arba randamos labai mažos koncentracijos, atitinkamai dar labiau sumažėja ir galima pesticido rizika“, – tikino VMVT Maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aurelija Načienė.
Turguje – tie patys reikalavimai
VMVT specialistės L. Mačytės teigimu, tiekiant citrusinius vaisius į prekybos centrus, reikia juos rūšiuoti ir ženklinti pagal prekybos standartus. Ženklinant privaloma nurodyti, ar buvo naudota konservuojanti medžiaga, kitos cheminės medžiagos, jų pavadinimus (pavyzdžiui, imazalilas, naudotas nuėmus derlių). Nustačius, kad pesticidų ar kitų teršalų likučiai viršija didžiausias leistinas koncentracijas, produktus draudžiama tiekti į rinką.
Vyriausiosios veterinarijos gydytoja A. Načienė sakė, kad rūšiuojant ir ženklinant citrusinius vaisius tie patys prekybos standartai galioja ir turgavietėse.
„Prekybos standartai netaikomi tik Lietuvos Respublikoje išaugintiems vaisiams ir daržovėms, kuriuos ūkininkams ar sodininkams – gamintojams – skirtose turgavietėse arba jų dalyse tiesiogiai parduoda galutiniam vartotojui jo asmeninėms reikmėms“, – aiškino A. Načienė.
Vien vanduo nepadės
VMV tarnybos specialistė L. Mačytė pataria prieš valgant vaisius, apdorotus specialiomis medžiagomis, kruopščiai juos nuplauti. Specialistė pažymi, kad estų mokslininkai ištyrė, jog pesticidai nepašalinami plaunant šaltu vandeniu ar muilu – didžiausią efektą duoda plovimas karštu vandeniu ir indų plovikliais. Taip visiškai pašalinamas nuo paviršiaus fungicidas tiabendazolis, o imazalilo lieka perpus mažiau. VMVT specialistės teigimu, tokių vaisių žievių negalima naudoti maistui.
Gydytoja A. Načienė pripažino, kad šios rekomendacijos dėl vaisių plovimo pateiktos remiantis Estijos mokslininkų atliktų tyrimų išvadomis ir rekomendacijomis, todėl VMV tarnybos specialistai negalėtų pakomentuoti, ar indų ploviklio molekulės nepatenka į vaisiaus vidų.
Alternatyva, žinoma, yra rinktis ekologiškus vaisius, kuriuos auginant, sandėliuojant ir transportuojant draudžiama naudoti sintetinius pesticidus. Ekologiškų vaisių žieveles galima naudoti kepiniams ar kitiems patiekalams.
1983 m. „Janssen Parmaceutica“ imazalilą įvedė į rinką kaip antigrybinę surinkto derliaus apdorojimo medžiagą. Nuo 1984 m. jis naudojamas apdoroti sėklas, o nuo 1990 m. naudotas vištų peryklose.
Dabar imazalilas vis dar vartojamas kaip fungicidas, veikiantis grybelius, ypač pelėsinius, apsaugantis vaisius nuo gedimo. Jis plačiai naudojamas apdorojant citrusinius vaisius po derliaus nuėmimo. Šiltuose kraštuose tai labai aktualu, nes be fungicidų derlius supūtų per keletą mėnesių.
Europos Sąjungos šalyse narėse, tarp jų ir Lietuvoje, turi būti naudojamos tik registruotos augalų apsauginės medžiagos. VMVT atstovų teigimu, vykdant visų pesticidų, tarp jų ir imazalilo, registravimą, atsižvelgiama į toksiškumą ir poveikį sveikatai, o ne į kainą. Jei cheminė medžiaga leidžiama vartoti rinkoje, ji turi būti mažai toksiška ir jos kiekių likučiai maisto produktuose yra griežtai reglamentuoti.
Rūta Grigolytė,
Susiję straipsniai
