Sovietinio laikotarpio gydymosi metodai vis dar gajūs

Dalis Lietuvos gyventojų linkę gydytis dar sovietiniais laikais populiariais vaistais ir priemonėmis, nors jiems jau seniai yra šiuolaikinių veiksmingesnių analogų, pastebi vaistininkai. Jų teigimu, tokius preparatus, kaip „žvaigždutę“, „zelionką“ ar angliuką gyventojai renkasi vedini ne tiek racionalumo, kiek nostalgijos.

Pasak vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės, „sovietinių“ vaistų gyventojai teiraujasi kiekvieną dieną, absoliuti dauguma jų – vyresnio amžiaus žmonės. „Pastebime, kad senosios kartos vaistai savo pozicijų nepraranda ir turi nuolatinių pirkėjų ratą. Iš dalies tai galima aiškinti žmonių vidine būsena, nostalgija „tiems laikams“, iš dalies – įsisenėjusiu, tačiau klaidingu požiūriu, kad kone visas ligas galima pagydyti vos keliais „universaliais“ vaistais“, - komentavo vaistininkė.

Tačiau, pasak G. Krikščiūnienės, „sovietiniai“ preparatai ne visuomet yra veiksmingiausi ir saugiausi. „Pavyzdžiui, vis dar nemažai lietuvių žaizdoms gydyti renkasi jodą ar briliantinę žalumą, tačiau tokios tradicinės priemonės gali ne tik nepadėti, bet netgi pakenkti. „Dezinfekcinės medžiagos tinka tik tuomet, kai žaizda pradeda pūliuoti ar į ją patenka infekciją, kitu atveju tokios priemonės tik sausina odą, o tai neskatina gijimo. Panašiai mąstoma apie ligas, lydimas skausmo, esą visas jas galima išgydyti citramonu“, - sakė ji.

Vaistininkė pridūrė, kad sovietiniais laikais didžioji dalis tablečių, mikstūrų ar tepaliukų buvo skirti tik simptomams lengvinti, temperatūrai ar skausmui numušti, kosuliui palengvinti, virškinimui paskatinti ir pan., nedarant įtakos natūraliai ligos eigai. „Žvelgiant iš šiuolaikinės perspektyvos, daugeliu atveju jie nėra tinkamiausias pasirinkimas, kadangi nestabdomas ligos progresavimas. Be to, dalis tokių preparatų turi įvairių priemaišų, kurie greta teigiamo efekto gali sukelti ir daugiau šalutinių poveikių“, - aiškino ji.

G. Krikščiūnienės teigimu, jautriausi tokiam poveikiui yra vaikai. „Kalbant apie preparatus vaikams, seniau niekas nekreipė dėmesio, kad vaikams būtų paprasčiau įsiūlyti, nebuvo ieškoma neskausmingų formų, nesigilinama, kokius psichologinius padarinius paliks vaistai, leidžiamų antibiotikų sukeltas skausmas. Dabar požiūris yra pasikeitęs – nors preparatų veikliosios medžiagos gali būti tos pačios, tačiau pažangiausi vaistai yra kokybiškesni, „grynesni“, nesukeliantys tokio fizinio ar psichologinio diskomforto“, - sakė vaistininkė.

G. Krikščiūnienė perspėjo, kad ypač atsargiems reikėtų būti su senosios kartos antibiotikais. „Dalis žmonių, neradę tokių vaistinėse, dairosi turguose ar kitose vietose. Tačiau tai yra labai pavojinga ne vien dėl neaiškios preparatų kilmės, laikymo sąlygų ir nelegalumo, bet ir dėl to, kad greičiausiai jie neveiks, kadangi bakterijos tokiems antibiotikams jau yra įgavusios atsparumą“, - teigė G. Krikščiūnienė.

Vaistininkės duomenimis, paklausiausi „senoviniai“ vaistai yra briliantinė žaluma, dar vadinama „zelionka“, „žvaigždutė“, jodas, anglies tabletės, vitaminas C žirneliais, „korvalolis“, citramonas, sviraložių sirupas, salicilo rūgšties tepalas ir kt.

Džeraldas Kauneckas