Slaugytojas Lietuvoje - balta varna(2)

Kai slaugos specialistus vadinome medicinos seserimis ar tiesiog seselėmis, sąvoka medicinos broliukas sąmonėje taip ir nebuvo įsitvirtinusi. Seselėms tapus slaugytojomis, apibendrinti šios profesijos atstovus žodžiu slaugytojai taip pat sunkiai pratinamės – nori nenori žodį slaugytojai keičiame žodžiu slaugytojos. Ar slaugytojai vyrai – vis dar baltos varnos Lietuvoje? Kodėl?

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš  22 508 galiojančių bendrosios slaugos praktikos licencijų tik 97 išduotos vyrams. Iš  6644 specialiosios praktikos slaugytojo licencijų vyrams išduotos 144.  Net tarp gydytojų Lietuvoje dominuoja moterys: iš 15 656 medicinos praktikos licencijų tik 4545  savininkai -  vyrai.

Panašus santykis ir gydymo įstaigose.  Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dirba  72 vyrai gydytojai ir 102 gydytojos. Ir tik du slaugytojai vyrai – abu Psichiatrijos filiale, - informavo šios ligoninės slaugos administratorė Andželika Zavackienė.

KU Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros lektorė, Turku (Suomija) universiteto doktorantė  Natalja Istomina  mano, jog vyrai randa darbą geriau atlyginamose, mažiau dvasinių ir moralinių jėgų reikalaujančiose srityse.

„Vyrų dalyvavimas slaugos procese pagerina jos kokybę. Tam tikrose medicinos srityse vyrai tikrai pranašesni  už moteris. Man teko kartu dirbti su trim vyrais slaugytojais reanimacijos skyriuje. Galiu pasakyti,  darbo kokybė priklauso ne nuo lyties, bet nuo žmogaus požiūrio į savo darbą, nuo kompetencijos, žinių ir įgūdžių bei nusiteikimo dirbti slaugytoju“, -sakė ji.

Jaučiasi „patogiai ir gerai“

Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės Ūmių būsenų skyriuje dirbantis psichikos sveikatos slaugytojas Romaldas Vainauskas sako nesijaučiąs esąs balta varna savo specialybėje. Šalia jo skyriuje darbuojasi dar du vyrai slaugytojai.

Reklama

„Dirbdamas slaugytoju jaučiuosi patogiai ir gerai. Nesutinku, kad slauga - tai moteriška profesija. Atlieku visas medicinines manipuliacijas. Dirbu skyriuje, kur kartais reikalinga vyriška jėga. Pacientų ar net jų artimųjų agresija, ypač žodinė -  bemaž kasdienybė. Ne paslaptis, kad tenka panaudoti  ir fizinio sutramdymo priemones. O  į slaugytojus vyrus pacientai žiūri kitaip“, - sakė R. Vainauskas, turintis ir daugiau užsiėmimų - tarnaujantis Krašto apsaugos savanorių pajėgose kuopos vyriausiuoju  paramediku.

R. Vainausko nuomone, didžiausias stabdys stoti į  slaugą vyrams – tai pernelyg maži atlyginimai. Tačiau jis pats nesiskundžia –  ligoninės, kurioje dirba, direktoriaus ūkiškumo bei supratingumo dėka slaugytojų atlyginimai kur kas didesni nei dirbančių kitose įstaigose.

Administracija slaugos specialistus skatina siekti ir aukštesnės kvalifikacijos – sudaro sąlygas studijuoti, o įgijus aukštesnę kvalifikaciją pakelia atlyginimą.

Vyriškos savybės dirbti netrukdo

1993 metais R. Vainauskas baigė medicinos mokyklą, kur įgijo felčerio specialybę. Pasirinkti šią tarp vyrų nepopuliarią specialybę paskatino patėvio gydytojo pavyzdys ir tai, kad medicinos mokykla buvo arti namų.

Padirbėjęs greitojoje pagalboje, baigė intensyvius masažo kursus  ir nuo 1994 metų kovo iki 1999 metų spalio dirbo Šiaulių reabilitacijos centre masažuotoju. Šiaulių psichiatrijos ligoninėje dirba jau 11 metų.

Ar nepritrūksta jam savybių, kurios neatskiriamos nuo slaugytojo darbo sampratos, -  užuojautos, gailestingumo, empatijos?

„Empatija turi turėti ribas, būti labai pasverta, antraip pakenksi sau, o gal sulauksi neadekvačios paciento reakcijos.  Bendraujant svarbu išlaikyti  distanciją. O jei nesugebėčiau to darbo dirbti – nedirbčiau“, - sako pokalbininkas, spėjąs ne tik dirbti slaugytoju, tarnauti savanoriu, bet ir dirbti mokslinį darbą bei studijuoti – šiemet jis baigia studijas Klaipėdos universitete.

Psichikos sveikatos slaugytojui, anot pokalbininko, svarbi savybė – mokėti perskaityti ligonio kūno kalbą – signalus,  pranašaujančius pavojingą elgesį. Tenka būti pasiruošus ekstremalioms situacijoms – per 11 metų darbo praktiką susidūręs su kelių ligonių staigiomis mirtimis, todėl būtina sugebėti reaguoti ir veikti greitai.

Profesija nuvertinta

Anot R. Vainausko, norint pritraukti į slaugą daugiau vyrų, reikia imtis priemonių, kad būtų sustabdyta emigracija, pagerintos darbo sąlygos ir atlyginimai.

„Nuo 2004 iki 2009 metų psichikos pacientų padaugėjo 4-6 proc., o  gydytojų sumažėjo apie 10 proc., slaugytojų - apie 6 proc. Tad  problema aiški – didėja mediko darbo krūvis. O norinčius  dirbti psichikos sveikatos slaugytojais atbaido 2009 metais  priimtas sprendimas suvienodinti visų sričių medikams  atostogų trukmę ir  darbo laiką, nors akivaizdu, kad šiame darbe patiriama didesnė psichologinė įtampa“, - pasakojo jis.

Siekdami išgyventi iš atlyginimų slaugytojai esą priversti dirbti daugiau nei vienu etatu.

„Abejoju,  ar dirbdamas pusantro etato, gaudamas 1000 litų žmogus galės šypsotis pacientams, būti geros nuotaikos. Jis negali sau leisti ir studijuoti universitete, kur, pavyzdžiui, per metus tenka sumokėti apie 5 tūkst. litų. Nebent studijuotų kitų artimų žmonių sąskaita. O kai kuriose ligoninėse vyrauja požiūris:  nenori - nedirbk, už durų laukiančiųjų eilė.  Baimė netekti paskutinių pragyvenimo lėšų verčia žmones verstis per galvą“, - konstatavo slaugytojas.

Kokios tendencijos kitose šalyse

2009 metais Jungtinėje Karalystėje (JK) moterys sudarė tik 40 proc. visų gydytojų, 42 proc. visų šeimos gydytojų, 28 proc. visų konsultantų.

Tačiau pastaraisiais metais mediciną JK studijuoja vis daugiau merginų, - sakė toje šalyje dirbantis gydytojas kardiologas dr. Audrius Šimaitis.  JK atliktas tyrimas atskleidė, jog ateityje moterų medikių bus daugiau nei vyrų. Manoma, kad moterys rinksis tokius darbus, kur darbo grafikas  lankstesnis.  Todėl gali susidaryti chirurgų, akušerių-ginekologų,  greitosios pagalbos darbuotojų trūkumas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) 2006 metais dirbo tik 35 proc. moterų gydytojų.  Iki šiol jų yra mažiau nei pusė. Net tokioje specialybėje kaip akušerija–ginekologija moterų yra mažiau nei pusė. Vienintelė JAV specialybė, kur moterų daugiau nei vyrų, – pediatrija.

2009 metais JK paskelbta studija parodė, kad pacientai dažniau skundžiasi vyrais gydytojais nei moterimis.  Taip pat vyrai dažniau klydo nustatydami diagnozę nei moterys. Manoma, kad taip yra ne dėl to, kad vyrai yra prastesni gydytojai, bet todėl , kad moterų konsultacijos ir pokalbis su ligoniu užtrunka ilgiau  ir jų  konsultacijos labiau orientuotos į  paciento problemas.

N. Istominos duomenimis, slaugytojų vyrų santykis įvairiose šalyse skirtingas.  Suomijoje moterų slaugytojų yra 96 proc., Švedijoje apie 80 proc., Belgijoje net 40 proc. slaugytojų yra vyrai.

„Manau, viskas priklauso nuo požiūrio į profesiją. Tose šalyse, kur profesijos neskirstomos į vyriškąsias ir moteriškąsias, slaugytojų vyrų yra santykinai daugiau, kur išliko orientacija "tai ne vyriškas darbas" -  mažiau vyrų pasirenka slaugytojų profesiją“, - sakė lektorė.