Slaugos administratorė: „Lietuvoje lieka dirbti tik turinčios pašaukimą slaugytojos“ (2)

Mažas darbo užmokestis, dideli darbo krūviai, ribotos karjeros galimybės, žemas slaugytojų profesijos vertinimas visuomenėje, - problemas, su kuriomis susiduria Lietuvoje dirbantis slaugytojas, vardija Respublikinės Panevėžio ligoninės slaugos administratorė Jolanta Gertienė. Kaip pagerinti sveikatos priežiūros situaciją, kaip sugrąžinti slaugytojus iš emigracijos? Straipsnis iš ciklo „Slauga ir slaugytojas“.

Reklama

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbate nuo 1996 metų. Teko dirbti medicinos registratorės darbą, mokymo organizatorės darbą Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centre, ligoninės personalo skyriaus vadovo darbą, eiti pavaduotojos slaugai pareigas. Ar sudėtinga padaryti karjerą Lietuvoje slaugytojui?

Slaugytojas neturi plačių karjeros galimybių, tačiau gali žinias gilinti kolegijose, universitetuose, seminaruose, kvalifikacijos kėlimo kursuose Lietuvoje ir užsienyje, dirbti slaugos administravimo, švietimo, mokymo srityse.

Reikėtų suteikti galimybę slaugos specialistams pagal išsilavinimą ir įgytas kompetencijas dirbti ne tik slaugytojo darbą, bet būti savarankišku savo srities konsultantu, gydytojo asistentu, kad būtų platesnės karjeros galimybės slaugytojams, įgijusiems universitetinį slaugos bakalauro ar magistro laipsnį.

Kiek Jūsų ligoninėje dirba slaugytojų, koks slaugytojų ir pacientų santykis?

Mūsų ligoninėje dirba apie 900 slaugos personalo, kurį sudaro 750 bendrosios praktikos slaugytojų, kitas personalas - radiologijos technologai, klinikos laborantai, kineziterapeutai, mikrobiologijos laborantai, dietistai, farmakotechnikai, socialiniai darbuotojai. Slaugytojų ir pacientų santykis normalus, reguliuojamas pagal rekomenduojamą slaugytojų darbo krūvio nustatymo įsakymą.

Kaip manote, ar gali slaugai įstaigoje vadovauti slaugytojo išsilavinimo neturintis asmuo?

Tinkamai vadovauti įstaigoje, mano nuomone, gali tik tą sritį puikiai išmanantis specialistas. Verstis slaugos praktika turi teisę bendrosios praktikos slaugytojas. Lietuvos nacionaliniai teises aktai – Slaugos praktikos įstatymas (2001), medicinos norma MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teises, pareigos, kompetencija ir atsakomybe“ slaugytoją apibrėžia kaip savarankišką specialistą, lygiavertį asmens sveikatos priežiūros specialistą, komandos narį, gebantį identifikuoti slaugos problemas, planuoti veiksmus, numatyti ir vykdyti slaugos procedūras, slaugos kontrolę ir vertinimą, todėl slaugytojo išsilavinimo neturintis asmuo slaugai įstaigoje vadovauti negali dėl paminėtų kompetencijų nebuvimo.

Kokias slaugos problemas pastebite savo darbe? Ar jos lengvai išsprendžiamos?

Socialinių ir materialinių gyvenimo sąlygų blogėjimas formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į medicinos įstaigas ir medicinos darbuotojus. Ligonių daugėjimas, kantrybės stoka išprovokuoja apsunkintą bendravimą, priešiškumą tarp slaugytojo ir paciento. Dideli darbo krūviai riboja bendravimo su pacientulaiką.

Didelę sveikatos priežiūros specialistų darbo dalį užima veikla, tiesiogiai nesusijusi su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu: daug laiko sugaištama formalumams ir medicininiams dokumentams pildyti, todėl mažiau laiko skiriama pacientams, jų slaugai. Tai didina sveikatos priežiūros paslaugų sąnaudas ir mažina sveikatos priežiūros įstaigų darbo efektyvumą.

Jūsų manymu, kokios pagrindinės slaugytojų emigracijos priežastys?

Lietuva – emigracijos valstybė. Šalies emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Žmonės išvyksta iš savo šalies į kitas užsienio valstybes tikėdamiesi geriau materialiai aprūpinto gyvenimo. Taip šalis netenka aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų, tačiau slaugytojo profesiją turinčių žmonių šalį palieka nedaug.

Emigruojančių slaugytojų pagrindinės migracijos priežastys – mažas darbo užmokestis, dideli darbo krūviai, darbo sąlygos, kurios ne visuomet atspindi realią situaciją, ribotos karjeros galimybės bei žemas slaugytojų profesijos vertinimas visuomenėje, šeimyninė emigracija.

Iš mūsų ligoninės išvykusių slaugytojų labai nedaug, dar nė viena nesugrįžo. Mūsų žiniomis, jos visos sėkmingai darbuojasi užsienio šalyse.

Ką keisti, tvarkyti sistemoje palinkėtumėte sveikatos apsaugos ministrei?

Pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą, mažas ligonines daryti patrauklesnes specialistams, sumažinti papildomų mokėjimų tikimybę pacientams, vystyti ligoninių kooperacijos ir bendradarbiavimo ryšius, sprendžiant sudėtingas sveikatos apsaugos problemas. Plėtoti alternatyvias paslaugų organizavimo formas (ambulatorinė slauga, slauga namuose, ambulatorinė reabilitacija ir kt.). Slaugos paslaugas prilyginti gydytojo teikiamoms paslaugoms. Susigrąžinti užsienio valstybėse dirbančius specialistus.

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti slaugytojai?

Mūsų profesija yra be galo atsakinga, reikalaujanti pasiaukojimo, tolerancijos ir ištvermės. Žinojimas ir vadovavimasis  profesinės etikos vertybėmis, bendravimo įgūdžių su ligoniais ir jų artimaisiais turėjimas, kompetencija, atsakingumas, kantrybė, paslaugumas, pasitikėjimas savimi, gebėjimas dirbti komandoje, perduoti žinias studentams ir jauniems specialistams, dalyvavimas mokslinėje veikloje - pagrindinės savybės, kurias privalo turėti slaugytojas. Žmogus, neturintis šių savybių, negalėtų dirbti šio darbo. Su meile slaugyti svetimą žmogų reikia pašaukimo. Panašu, kad Lietuvoje lieka dirbti tik turinčios pašaukimą.

Kokie darbo momentai įsirėžė į atmintį?

Maloniausi darbo momentai slaugytojui yra ligonio pasveikimas, šypsena veide, skausmo nebuvimas, gyvybiškai svarbių funkcijų atgavimas su slaugos pagalba. Mūsų profesija yra be galo atsakinga, reikalaujanti begalinio pasiaukojimo, tolerancijos ir ištvermės.

Slaugytojui vadovui maloniausios akimirkos - dirbti su darnia, išmintinga, kompetentinga, entuziastinga bendraminčių komanda. Kai tenka spręsti skubias problemas, reikalinga greita reakcija, skirtingų padalinių darbuotojų reakcija ir sprendimas.