Skydliaukė - organizmo skydas nuo visų ligų(1)

Skydliaukės sutrikimus dažnas supainioja su depresijos, širdies ar nervų ligų požymiais. Kaip juos atpažinti ir kada kreiptis į endokrinologą, kad nekiltų didesnių sveikatos problemų? Į klausimus atsako endokrinologė dr. Jūratė Butnorienė.

Reklama

Kuo svarbi skydliaukė?

Skydliaukė – drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje priešais trachėją. Šis organas gamina svarbius hormonus (tiroksiną, trijodtironiną ir kalcitoniną), reguliuojančius visą medžiagų apykaitą. Kalcitoninas skatina kalcio kaupimąsi kauluose. Skydliaukė pagamina 20 proc. trijodtironino, kita šio hormono dalis pagaminama konversijos būdu iš tiroksino kituose audiniuose (daugiausia kepenyse ir inkstuose). Tiroksinas reguliuoja medžiagų apykaitą: kuo jo daugiau cirkuliuoja kraujyje, tuo medžiagų apykaita greitesnė. Jei šio hormono išskiriama per mažai, vystosi hipotirozė, jei per daug – hipertirozė. Skydliaukė atsakinga už širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, odos būklę, nervų sistemos funkcijas, cholesterolio kiekį kraujyje, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų, lytinės sistemos veiklą ir kt. Neatsitiktinai ji dar vadinama grožio, gero miego liauka, nes išsiderinus skydliaukės veiklai sutrinka miegas, pradeda vysti oda, pakrinka nervai. Skydliaukės ligos – vienos iš labiausiai paplitusių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

Kokios pagrindinės skydliaukės ligos?

Jas būtų galima santykinai suskirstyti į dvi grupes: pirmoji – tai ligos, kurių metu pakinta skydliaukės audinio struktūra, ir kita grupė – tai ligos, kurių metu pakinta jos funkcija. Gūžys (skydas graik.) – tai padidėjusi difuzinė (t. y. be mazginių pakitimų), arba mazginė, skydliaukė. Skydliaukėje esantis darinys – mazgas –apčiuopiamas ir (ar) matomas ultragarsu. Nedidelio mazgo skydliaukėje paprastai žmogus nejunta; o dėl didelių ar daugybinių mazgų kaklas deformuojasi arba atsiranda gretimų organų spaudimo požymių – sutrinka kvėpavimas, rijimas. Skydliaukės veiklos suaktyvėjimą lemia hormonų hiperprodukcija – ši būsena vadinama tirotoksikoze. Hipotirozė – tai būklė, kai skydliaukė dirba nepakankamai arba yra pašalinta chirurginiu būdu, arba po gydymo radioaktyviuoju jodu. Esant hipotirozei, organizme trūksta ar visai nėra skydliaukės gaminamų hormonų. Klinikinėje praktikoje nustatomi įvairūs struktūros ir funkcijos kombinacijų patologiniai variantai, t.y. difuzinė skydliaukė su sutrikusia funkcija, mazginė skydliaukė su sutrikusia funkcija, mazginė skydliaukė su normalia veikla ir pan. Skydliaukės uždegimas vadinamas tiroiditu. Jis būna poūmis, atsiradęs po gimdymo ir lėtinis. Poūmis tiroiditas – dažniausia skausmų skydliaukėje priežastis. Pacientai dažnai skundžiasi karščiavimu, negalavimu, silpnumu ir skausmais kakle, skydliaukė gali būti padidėjusi ir labai skausminga. Poūmio tiroidito metu skydliaukė pradžioje būti hiperaktyvi, vėliau atsiranda hipotirozė, paskui funkcija normalizuojasi. Tiroiditas, atsiradęs po gimdymo (poūmis beskausmis), būdingas 3–16 proc. gimdyvių. Tai autoimuninė liga, kuriai būdingas staigus tirotoksikozės simptomų atsiradimas, esant neskausmingai skydliaukei, paskui jos veikla trumpam normalizuojasi, vėliau – sulėtėja (hipotirozės fazė). 80 proc. moterų skydliaukės veikla galiausiai normalizuojasi, o 20 proc. išlieka hipotirozė. Lėtinis autoimuninis tiroiditas dažniausiai pradžioje nesukelia jokių simptomų, kartais galimi nemalonūs jutimai kakle, skydliaukė būna standi, nelygi. Ilgainiui esant lėtiniam autoimuniniam tiroiditui vystosi hipotirozės simptomai.

Kodėl sutrikusi skydliaukės veikla dažnai painiojama su širdies, nervų, virškinimo trakto ar net ginekologinėmis ligomis?

Sutrikus skydliaukės veiklai, pasireiškia simptomai, būdingi šioms ligoms. Pavyzdžiui, esant hipertirozei, padidėja jautrumas, dirglumas, dažnai keičiasi nuotaika, vargina rankų drebulys, širdies permušimai, karščio bangos ir padidėjęs prakaitavimas (lengva supainioti su premenopauzės simptomais), taip pat be priežasties, nors valgoma įprastai, krinta svoris, viduriuojama. Esant hipertirozei, medžiagų apykaita pagreitėja 30–60 proc. Ligai progresuojant padidėja, t. y. išvešėja, skydliaukė, atsiranda vadinamasis gūžys. Kaklas pastorėja – atrodo it patinęs. Iki citrinos dydžio susiformavęs gūžys ima spausti stemplę ir trachėją, sunkinti rijimą ir kvėpavimą. Juntamas ankštumas kakle, ypač dėvint drabužius aukšta apykakle. Na, o susilpnėjus skydliaukės veiklai vystosi hipotirozė. Jai būdingas bendras silpnumas, bloga nuotaika, vangumas, mieguistumas, padidėjęs jautrumas šalčiui. Taip pat išsausėja oda, užkietėja viduriai, be priežasties padidėja svoris (maždaug 2–5 kg) ir sutrinka menstruacijų ciklas. Sergant skydliaukės ligomis, nėščiosioms didėja persileidimo rizika.

Ar skydliaukės ligos paveldimos?

Taip. Dažniausiai skydliaukės hipofunkcija – hipotirozė – būna paveldima, ją lemia autoimuninis sutrikimas. Jei šeimoje yra sergančiųjų ar sirgusiųjų skydliaukės ligomis (taip pat ir hipertiroze), patartina dažniau profilaktiškai pasitikrinti jos veiklą ir kitiems namiškiams, labiausiai – vaisingo amžiaus moterims, nes joms dažniau išsivysto skydliaukės hiperfunkcija. Skydliaukės veiklos sutrikimus gali išprovokuoti hormonų pokyčiai prieš menopauzę, taip pat nėštumo, žindymo, brendimo laikotarpiu. To priežastis neretai būna ir jodo trūkumas organizme, ilgą laiką vartojami hormoniniai kontraceptikai, stiprus stresas, netinkama mityba. Turi įtakos ir aplinkos užterštumas, padidėjęs radiacinis fonas bei kt.

Ar tiesa, kad skydliaukės ligos mažina lytinį potraukį ir gali sukelti depresiją? Tai gali būti vieni iš daugelio skydliaukės ligų simptomų, todėl labai svarbu pasikonsultuoti su endokrinologu. Vienas iš hipotirozės simptomų – depresija. Kai kurios moterys kreipiasi į psichoterapeutą manydamos, kad dėl visko kalti pakrikę nervai, tačiau vaistai nuo šios ligos neveiksmingi. Šiuo atveju svarbu ištirti skydliaukę ir skirti tinkamą gydymą.

Kaip diagnozuojama ir gydoma hipertirozė?

Hipertirozė diagnozuojama ištyrus tiroksino bei skydliaukę stimuliuojančio hormono tirotropino kiekį kraujyje. Sergant hipertiroze, tiroksino kiekis kraujyje būna didesnis, o tirotropino – mažesnis už normalų. Gydymą gali skirti tik gydytojas endokrinologas, įvertinęs ligos priežastis bei laipsnį, paciento amžių ir bendrą sveikatos būklę. Paprastai skiriama skydliaukės veiklą slopinančių vaistų, tam tikrais atvejais operuojama arba gydoma radioaktyviuoju jodu.

Kas yra skydliaukės mazgai ir kaip juos atpažinti?

Skydliaukėje vyresnio amžiaus moterims kartais susiformuoja nedideli mazgai (kartais ir jaunoms merginoms). Dažniausiai jie būna nepiktybiniai. Maži mazgai negydomi, tačiau juos svarbu stebėti. Jie paprastai nesukelia jokių simptomų, tačiau tais atvejais, kai gamina per daug tiroksino, pasireiškia hipertirozės požymiai. Jeigu segdami apykaklę, vilkdamiesi drabužius aukštu kaklus ar rišdamiesi skarelę ant kaklo jaučiate ankštumo jausmą, atrodo, kad tarsi kas dusintų arba apčiuopėte kad ir nedidelį mazgelį, pasikonsultuokite su endokrinologu. Skydliaukės mazgai diagnozuojami ultragarsu.

Kokie skydliaukės vėžio simptomai?

Skydliaukės vėžiu serga tiek moterys, tiek vyrai. Jeigu įtariamas skydliaukės vėžys, atliekama biopsija. Švirkštu iš mazgo paimama audinio, kurį ištyrus nustatoma, ar nėra vėžinių ląstelių. Didesnė rizika išsivystyti skydliaukės vėžiui, jei buvo taikytas spindulinis kaklo srities gydymas, kuris nors iš šeimos narių sirgo šia liga. Skydliaukės vėžys būna kelių tipų. Viena iš sunkiausių formų – anaplastinė karcinoma, o labiausiai paplitęs ir mažiau pavojingas papiliarinis skydliaukės vėžys. Jeigu atsikosėjate su krauju, kimsta ir keičiasi balsas, sunku nuryti, patino kaklas, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju, nes tai gali būti skydliaukės vėžio simptomai.

Kaip gydomi skydliaukės sutrikimai?

Yra trys pagrindiniai skydliaukės ligų gydymo metodai: medikamentinis, chirurginis bei gydymas radioaktyviuoju jodu. Chirurginis gydymas taikomas įtarus vėžį, skydliaukei spaudžiant kitus kaklo organus (stemplę, trachėją) bei esant neefektyviam medikamentiniam hiperaktyvios skydliaukės gydymui, kai pabaigus gydymo kursą liga vėl atsinaujina.

Kas vyksta žmogaus organizme skydliaukės negydant?

Negydant skydliaukės funkcijos sutrikimų, sutrinka visų organizmo sistemų darbas. Pakitimams progresuojant, galima ir letali išeitis.

Į gydytoją endokrinologą kreipkitės, jei:

šokinėja kraujospūdis, suaktyvėjo širdies ritmas, nuolat virpa rankos ar visas kūnas;

be priežasties keičiasi nuotaika, vargina slogutis, nerimas, išryškėjo depresijos simptomai;

tapote jautresni šalčiui, muša karštis, pagausėjo prakaitavimas;

išsausėjo oda, ėmė slinkti ir sausėti plaukai, padaugėjo spuogų, pigmentinių dėmių, nuolat jaučiate silpnumą, mieguistumą, greitai pavargstate;

be priežasties ėmė augti arba kristi svoris;

atsirado išskyrų iš krūtų spenelių (tiek moterims, tiek vyrams);

padidėjo plaukuotumas, sutriko mėnesinių ciklas;

sumažėjo lytinis aktyvumas, o vyrams sutriko erekcija;

padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje;

sumažėjo ar padidėjo kalio, natrio ir kalcio kiekis kraujyje;

ėmė vystytis osteoporozė, pradėjo retėti kaulai;

padidėjo kaklo apimtis, apčiuopiate mazgelių kakle.

Skydliaukei naudingi jūros kopūstai

Jūros kopūstai saugo nuo daugelio ligų, nes aprūpina organizmą jam svarbiu jodu bei kitais mikroelementais. Tad profilaktiškai vertėtų į valgiaraštį įtraukti ne tik juoduotos druskos, bet ir jūros kopūstų (dumblių). Pastaruosiuose yra daug svarbių cheminių elementų: bromo, boro, cinko, kobalto, fosforo, cinko, geležies, kalio, A, C, D ir B grupės vitaminų. Pagal vitamino C kiekį šie dumbliai nė kiek nenusileidžia apelsinams, žemuogėms ar svogūnų laiškams. 10 g jūros kopūstų suteikia tiek kalcio, kiek jo yra stiklinėje pieno. Mitybos specialistų teigimu, jūros dumbliai – puikus jodo, kurio mūsų platumų gyventojams labai trūksta, šaltinis. Dėl šio mikroelemento stygiaus tampame dirglesni, nervingesni, mažėja darbingumas, be to, didėja skydliaukės ligų, krūtų ir gimdos vėžio rizika. Jeigu bent du kartus per savaitę maistą (salotas, garnyrą, sriubą) pagardinsite šaukšteliu džiovintų jūros kopūstų miltelių, sumažinsite riziką susirgti skydliaukės, širdies ir kraujagyslių ligomis, susidaryti trombams. Jūros kopūstai yra natūralus antioksidantas – neleidžia organizme kauptis laisviesiems radikalams, skatina ląsteles atsinaujinti, saugo nuo vėžio. Taip pat dumbliai vertinami dėl algino rūgščių, kurios poveikis panašus kaip ir pektinų – šalina skysčių perteklių ir nuodingąsias medžiagas.