JAV mokslininkams pavyko susintetinti naują medžiaga kolonidiną, kurio nedideli kiekiai randami tropikuose augančios gėlės Tabernaemontana divaricata žievėje. Ši gėlė, paplitusi pietryčių Azijoje, jau tūkstantmečius naudojama tradicinėje kinų medicinoje, Ajurvedoje ir Thai gydant skausmą ir karščiavimą.
Natūralaus kolonidino kiekis, randamas augale, buvo per mažas tolesniems tyrinėjimams (tik apie 0.00014%). Pagal Nature Chemistry neseniai paskelbtus duomenis, JAV Floridoje esančio Scripps mokslinio instituto tyrėjai susintetino kolonidiną iš paprastų cheminių medžiagų ir įrodė jo skausmą malšinantį poveikį.
Gėlės Tabernaemontana divaricata stiebe randama ir daugiau analgetikų, prikausančių opioidų grupei, tačiau kolonidinas yra visiškai naujos klasės vaistas, kuris, stiprumu prilygdamas kai kuriems opioidiniams analgetikams, neturi jiems būdingų nepageidaujamų poveikių.
Scripps instituto farmakologė Laura Bohn tyrime su pelėmis įrodė stiprų kolonidino skausmą malšinantį poveikį. Paaiškėjo, jog ši medžiaga puikiai slopina uždegiminės kilmės skausmą. Kolonidinas, skirtingai nei opioidiniai analgetikai, nedidina dopamino koncentracijos galvos smegenyse, todėl nesukelia priklausomybės. Tikslus šio vaisto veikimo mechanizmas dar nėra išaiškintas, taigi mokslininkų dar laukia daug darbo.
Iki paciento šio vaisto dar laukia ilgas kelias, tačiau tyrėjai nusiteikę optimistiškai: „Manome, jog tai puikus startas“. Glenn Micalizio, Scripps instituto chemiko ir tyrimų grupės vadovo nuomone, kolonidinas nėra vienintelis potencialus vaistas, išskirtas iš šio augalo.
Tai puikus pavyzdys, kaip netradicinės medicinos pažanga panaudojama moksliniuose tyrimuose atrandant naujus vaistus moderniajai medicinai.
"Vaistų nuo skausmo turime nemažai, jie klasifikuoti pagal klases, juos privalome vartoti pagal patiriamo skausmo intensyvumo dydį, ką Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) dar prieš 25 metus įvardijo kaip skausmo gydymo pakopas. Tačiau, jei išrandama vis geresnių preparatų, veikiančių veiksmingiau ir sukeliančių mažai nepageidaujamų poveikių – tai sveikintina“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Lietuvos skausmo draugijos prezidentas dr. Arūnas Ščiupokas.
Skausmas – aktuali problema
Anot dr. A. Ščiupoko, skausmo problema išlieka aktuali, nes ji yra medicinos kasdienybė.
„Į priėmimą pas gydytoją ar į skubios pagalbos skyrius patenkantys pacientai 70 proc. atvejų patiria skausmą. Skausmas yra neišvengiamas palydovas po operacijos, nepaisant to, kokia didelė, kokios apimties ji bebūtų. Gyvename didelio kelių traumatizmo, sporto įvykių sąlygomis. Viską lydi skausmas, ir ne tik ūminis. Dar didesnė - užsitęsusio ir lėtinio skausmo problema, kuri šiandien PSO oficialiai pripažintas atskira – skausmo liga“, - komentavo dr. A. Ščiupokas.
Lietuvos pacientams skausmo problema kaip niekad aktuali. 2009 m. atliktos lėtinio skausmo pacientų apklausos duomenimis, Lietuvoje lėtinį skausmą patiria 20,98 proc. suaugusiųjų. Šios patirties vidutinė trukmė – 7,9 metų; stipraus ir nepakeliamo intensyvumo skausmą patiria 79 proc. apklaustųjų. Skausmo pagrindinė lokalizacija – nugara ir sąnariai – 72 proc. Darbą prarado dėl skausmo – 37 proc., esmingai pakeitė kasdienę veiklą dėl skausmo – 63 proc., nesėkmingą skausmo malšinimą nurodė 47 proc. apklaustųjų.
„Tad galite patys įsivaizduoti, ką reiškia beveik aštuonerius metus gyventi su stipriu ar nepakeliamu skausmu. Tokia Lietuvos realybė, beje, mes tyrimą atlikome ta pačia metodika, kaip buvo atlikta Europos 16 šalių 2003 metais, ten skaičiai irgi nedžiugina“, - apgailestavo Skausmo draugijos prezidentas.
Jo nuomone, Lietuvoje dar blogiau ir dėl to, kad nuskausminančių vaistų – analgetikų suvartojimas vienam gyventojui labai atsilieka nuo europinių mastelių.
„Patys fiziologiškiausi analgetikai yra opioidai, nes opioidinės medžiagos – endorfinai yra mūsų organizme, jie veikia kaip skausmo slopintojai – inhibitoriai. Jei fiziologinė skausmo inhibicija dėl vienų ar kitų priežasčių sutrinka, žmogus patiria nuolatinį skausmą. Norint tai gydyti, reikia opioidų papildymo – opioidinių analgetikų. Bet štai – standartinio opioido – morfino suvartojimas vienam gyventojui per metus Europoje (vidurkis) – 11,945 mg, Lietuvoje – 2,85 mg, fentanilio atitinkamai - 0,6406 mg ir 0,2125mg. Ir nors kitos analgetikų – nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) suvartojimas Lietuvoje augo 16-20 proc., mes ir čia nuo pirmaujančios Danijos atsiliekame daugiau kaip du kartus“, – palygino dr. A. Ščiupokas.
vlmedicina.lt