Dėl rankos skausmų į šeimos gydytoją, o vėliau – fizioterapeutę ir kineziterapeutę kreipusis tauragiškė pateko į absurdišką padėtį, mat paskirto rankos masažo būtų turėjusi laukti mėnesį – nuo vasario 8 iki kovo 5 dienos. Kenčiant skausmą laukti mėnesį nerealu, tad pagalbos moteris ieškojo pas privačiai dirbantį masažo specialistą. Tačiau Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Danas Masiulionis mano, kad ligonei to daryti nereikėjo. Esą būtų pakakę gydytis vaistais. D. Masiulionio manymu, masažas neturi lemiamo poveikio skausmui malšinti.
Į „Tauragės žinių“ redakciją paskambinusi pensinio amžiaus moteris nepanoro atskleisti savo pavardės, tačiau išliejo savo nuoskaudas dėl medikų darbo. Ligonė pasakojo, kad dėl rankos skausmų fizioterapeutė paskyrė masažą, tačiau šios procedūros jai būtų reikėję laukti iki kovo 5 dienos.
– Man dabar reikia gydymo, o ne po mėnesio. Apie tai pasakiau savo šeimos gydytojos seselei, ji tik pakraipė galvą, tačiau niekuo padėti negalėjo. Žinoma, nekalta ir toji masažistė, tuo turėtų susirūpinti ligoninės administracija. Jei jau viena darbuotoja nespėja aptarnauti visų pacientų, tegul pastato dešimt, – pyko moteris.
Pasak tauragiškės, dėl rankos masažo pas privačią specialistę ji važiavo 30 kilometrų. Į keblią padėtį patekusi ligonė jaučiasi įskaudinta, tarsi medikai būtų pasityčioję iš jos. O kaip kitaip – ranką skauda dabar, o masažo pasiūlė ateiti po mėnesio.
– Kainavo kuras, procedūra. Visą gyvenimą dirbau ir mokėjau mokesčius, o ištikus bėdai negaliu gauti medicininės pagalbos. Jei fizioterapeutė skyrė masažą, reiškia, man jo reikia. Konsultacinėje poliklinikoje masažistei nesiūliau pinigų, gal ir būtų suradusi laiko man. Juk taip būna, – išklojo moteris.
Tauragiškė papasakojo ir dar vieną istoriją, kai prieš devynerius metus šeimos gydytoja, ne ta, pas kurią ji gydosi dabar, jai laiku nenustatė apendicito.
Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojui Danui Masiulioniui situacija apie eiles masažo procedūroms žinoma. Taip esą todėl, kad kineziterapeutės darbo krūvis labai didelis. Kai kuriems pacientams, pasak D. Masiulionio, paskirta net ne po vieną, o po kelias procedūras. Moteriai, kuri mums skambino į redakciją, esą nereikėjo ieškoti privačiai dirbančios masažistės, D. Masiuliono manymu, būtų užtekę gydymo vaistais. Masažas tesanti pagalbinė ligos gydymo priemonė. Esą kartais pacientai masažo atsisako po vienos ar dviejų procedūrų, nes skausmas dar labiau paūmėja.
Paklaustas, ar ligoninei trūksta kineziterapeutų, D. Masiulionis atsakė, kad reikia lukterti iki rudens ir situacija pasikeis. Naujo ligoninės korpuso rūsyje, po Priėmimo skyriumi, rudenį duris turėtų atverti Ambulatorinės-stacionarinės reabilitacijos centras, kur dirbs daugiau kineziterapeutų.
Daiva Sitnikienė