Siekiant darnaus judrumo būtina aiški strategija
Pirmosios Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje „park and ride” aikštelės pristatymas, kuriame nestigo euforija atskiesto kalbėjimo tono, visgi pateikė nemažai klausimų, sukėlė dvejonių dėl tokio objekto naudos ir poveikio kalbant apie bandymą mažinti automobilių srautus mieste. Siekiant Klaipėdoje įtvirtinti darnaus judrumo modelį būtini aiškūs strateginiai prioritetai. Deja, nepanašu, kad šiuo metu savivaldybė jais vadovautųsi.
Iš Palangos, Kretingos ar, pavyzdžiui, Kalotės atvykę vairuotojai, turintys elektroninį Klaipėdos viešojo transporto bilietą, gali nemokamai palikti savo automobilius ir persėsti į miesto autobusus, kad nusigautų į reikiamą vietą – toks yra šiaurinėje miesto dalyje, šalia ligoninių miestelio įrengtos „park and ride“ aikštelės funkcionavimo principas. Ateityje čia turi atsirasti ir elektromobilių greitojo įkrovimo punktai. Netoli aikštelės jau įrengti dviračių stovai ir viena „pilotinė” konteinerio tipo saugykla dviračiams.
Kaip Strateginės plėtros komiteto ir Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas visuomet pasisakiau už darnaus judrumo modelio diegimą Klaipėdoje, kuri vienintelė šalyje priklauso Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos sveikų miestų tinklui ir yra įsipareigojusi siekti gerinti žmonių gyvenimo kokybę – vadinasi, ir mažinti taršą, didinti susisiekimo ekologiškomis transporto priemonėmis galimybes. Visgi orientuojantis į tai neturėtume pakilti virš žemės ir pamiršti itin svarbius praktinius aspektus.
„Park and ride” infrastruktūrai sukurti iki šių metų pabaigos bus išleista pusė milijono litų. Svarstoma, kad dar virš milijono galėtų kainuoti keleivių laukimo terminalo su tualetais ir prekybos zonomis vietoje apšiurusio paviljono įrengimas. Apsisprendžiant dėl šių investicijų savivaldybės taryba dar netarė galutinio žodžio ir tikiuosi, kad atėjus laikui jis bus gerai pasvertas.
Būtina turėti omenyje tai, kad prieš imantis įrenginėti „park and ride“ aikštelę, Klaipėdoje nebuvo atlikti jokie tokio objekto poreikio tyrimai, gyventojai neapklausti, ar naudotųsi galimybe čia palikti savo automobilius, ar palaikytų investicijų nukreipimą būtent tokia linkme. Savivaldybės viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovai aiškino rėmęsi Susisiekimo ministerijos turimomis studijomis, tačiau tai, kad toks modelis pasiteisina kitose šalyse ar, tarkime, galėtų susilaukti populiarumo Vilniuje, nereiškia, jog bus sutiktas su entuziazmu mūsų mieste.
Naujasis objektas funkcionuoja jau bene porą savaičių. Pats kasdien vykdamas į darbą Jūrininkų ligoninėje gerai matau, jog startas nėra lengvas. Iki šiol 42 vietų „park and ride” aikštelė būdavo apytuštė nepaisant to, kad turint elektroninį viešojo transporto bilietą automobilį čia galima palikti nemokamai.
Kalbant apie naujai įrengtus dviračių stovus – tik labai drąsus (tiksliau, naivus) žmogus ryžtųsi čia prirakinti ir palikti savo transporto priemonę... „Klaipėdos keleivinio transporto“ atstovai patys pripažino, kad pačią pirmąją pastatytą dviračių saugyklą, kuri dar nepradėjo nė funkcionuoti, jau buvo bandyta išlaužti. Kol nebus išspręstas saugumo klausimas, nematau perspektyvų šiems nepigiai kainavusiems infrastruktūros „žaisliukams”. Vaizdo stebėjimo kameros ar kitos papildomos priemonės turi būti pasitelktos, kad objektas galėtų pradėti normaliai funkcionuoti.
Gaila, kad pats projektas iki šiol buvo silpnokai viešintas, o tą būtina daryti labai aktyviai siekiant keisti žmonių mąstymą ir įpročius, kurie formuojasi tikrai ne vieną dieną, ne vieną savaitę. Palangiškiai, kretingiškiai, Klaipėdos priemiesčių gyventojai turi aiškiai matyti galimybės palikti savo automobilius tokioje aikštelėje pliusus, jaustis ramūs dėl savo turto ir turėti geras sąlygas pasiekti norimą vietą Klaipėdoje viešuoju transportu. Nors pati iniciatyva turi teigiamą „krūvį”, ploti katučių dar anksti – tik laikas parodys, ar žmonės priims šią naujovę, ar ji taps jų gyvenimo dalimi.
Kita vertus, neturėtume būti naivūs vertindami tokio objekto rolę bendroje miesto transporto ir susisiekimo sistemoje. Atsiradus naujai aikštelei (jei tik ji bus išnaudojama šimtu procentų) iš miesto gatvių ir kitų teritorijų pavyks „išimti” 42 automobilius. Siekiant labiau apčiuopiamo efekto galbūt vertėjo išsyk investuoti ne į šį objektą, o į kur kas talpesnę daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę šalia ligoninių miestelio?
Turime pripažinti, kad 42 vietos automobiliams – tai tik lašas jūroje ir išties regimų, apčiuopiamų pokyčių nepasiektume netgi šį skaičių padauginę iš trijų ar keturių (mat yra užmojų įrengti „park and ride” aikšteles pietinėje miesto dalyje, Klaipėdos prieigose, į uostamiestį įvažiuojant senuoju keliu nuo Jakų sankryžos bei šalia perkėlos į Smiltynę).
Manau, kad Klaipėdos viešojo transporto sistema nėra tokia galinga, kad galėtume sau leisti itin brangiai kainuojančius eksperimentus. Galbūt kur kas geresnio efekto galėtume pasiekti susikoncentravę į viešojo transporto patogumą ir prieinamumą. Pastaraisiais metais matėme priešingas tendencijas – nemažai privažiuojamųjų maršrutų buvo panaikinti arba iš priemiesčių atvykus į miestą tenka sukti galvas dėl persėdimų. Dirbantiesiems jie „suėda“ daug brangaus laiko, tad daugelis vairuotojų tik numoja ranka – tinkamos alternatyvos automobiliui jie nemato. Persėdimai sukelia daug nepatogumų kalbant ir apie mažamečius keleivius, nes vaikai sunkiau orientuojasi mieste, o tėvai savo ruožtu nerimauja dėl savo atžalų saugumo, gebėjimo laiku pasiekti mokyklą ar būrelius.
Prieš darydami vaizdingus investicijų mostus turėtume investuoti laiko ir pastangų į motyvacinės aplinkos, skatinančios daugiau naudotis viešuoju transportu, kūrimą, į pažangios miesto kultūros sklaidą ir įtikinamai pademonstruoti, kad viešasis transportas gali būti lengvai prieinamas ir patogus.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Strateginės plėtros komiteto pirmininkas prof. dr. Artūras Razbadauskas
Susiję straipsniai
