Sergančiųjų epilepsija kasdienybę gali palengvinti kiekvienas

Epilepsija – viena dažniausių neurologinių ligų, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais. Su šia liga susiduriantys specialistai pabrėžia, kad sunkumų socialiniame gyvenime nemažėja.

Reklama

Dalies žmonių žinios apie epilepsiją apsiriboja mitais. Klaidingai manoma, kad ištikus priepuoliui svarbu įdėti kažką į burną, galvojama, kad tokie žmonės netinkami darbo rinkai, tikima, kad tai psichikos sutrikimas. Nors, rodos, švietimo apie šią ligą netrūksta, tačiau specialistai pastebi, kad stigmos vis dar gajos.

Epileptologė-neurologė prof. Rūta Mameniškienė sako, kad epilepsija sergančiųjų kasdienybę lydi iššūkiai. Gydytoja pastebi, kad kasdienybę apsunkina ir darbdavių bei kolegų požiūris, nes epilepsija sergantiesiems vis dar sunku įsitvirtinti darbo rinkoje. „Jiems neretai vystosi depresija dėl to, kad susirgo, kad visuomenė į juos blogai žiūri, kad su jais nenorima dirbti, bendrauti“, – depresijos priežastis vardija gydytoja. Pasak jos, dažnai aplinkiniai vietoj to, kad padėtų žmogui, atstumia jį.

Nors medicina sparčiai žengia į priekį, tačiau gydytoja sako, kad Lietuvoje vis dar trūksta naujausių medikamentų. R. Mameniškienė pasakoja, kad su užsienio specialistais pasikonsultavę epilepsija sergantys žmonės Lietuvoje negali gauti gydytojų rekomenduotų vaistų.

Diagnozę lydi neigimas

Epilepsija sergantį sūnų auginanti Sigita Bagdonienė prisimena, kai pirmą kartą susidūrę su priepuoliais. Ji sako tada galėjusi surasti šimtą paaiškinimų, kas nutiko, kad tik nereikėtų pripažinti, jog tai yra liga. „Tos akimirkos buvo siaubingos“, – prisimena moteris.

Toks ligos neigimas visiškai normalus procesas, pastebi specialistai. Lietuvos epilepsijos sergančiųjų sąjungos „Epilė“ vadovė Donata Balčikonienė pasakoja, kad kiekvienas išgirdęs diagnozę pereina kelias susigyvenimo su liga stadijas ir susitaikymą su liga, deja, pasiekia ne visi. Pasak D. Balčikonienės, pirmiausiai daugelis neigia ligą, vėliau ima pykti ir klausti: „Kodėl tai nutiko man?“, tuomet ima derėtis su savimi (planuoja pradėti gyventi sveikiau, rūpintis sveikata) ir tik įveikus šiuos laiptelius susigyvenama su liga. Tiesa, tam daugeliui prireikia ne vienerių metų.

Ypač svarbu, kad visuomenė būtų informuota, kaip elgtis, kai žmogų ištinka priepuolis. „Nepaprastai svarbu apsaugoti žmogaus galvą – patraukti pavojingus daiktus ir padėti po galva ką nors minkšto. Pasistenkite paguldyti žmogų ant šono, tačiau jokiu kitu būdu nemėginkite sulaikyti traukulių. Taip pat svarbu įsidėmėti priepuolio pradžios laiką – ilgiausiai priepuolis trunka 2 minutes. Jei traukuliai tęsiasi ilgiau nei 3 minutes, būtina iškviesti greitąją pagalbą. Medikų dėmesys taip pat būtinas, jei traukulius patiria nepažįstamas žmogus ir nėra žinoma jo ligos istorija“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Asta Trumpienė.

Sergančiųjų epilepsija kasdienybę gali palengvinti kiekvienas. R. Mameniškienė akcentuoja, kad labai svarbu, jog nepraeitume pro ant žemės nukritusį žmogų ir neliktume abejingi. „Tai liga, kuria galime susirgti kiekvienas bet kuriame savo gyvenimo tarpsnyje“, – sako gydytoja. Ji taip pat priduria, kad svarbu suprasti, kad sergantis epilepsija yra toks pats kaip ir visi, o jo patiriami epilepsijos priepuoliai aplinkiniams gali būti net nepastebimi.

S. Bagdonienė sako, kad iki šiol baiminasi, jog sūnų ištiks priepuolis viešoje vietoje. Ji abejojanti, kad žmonės turi apie tai pakankamai žinių. Moteris sako, kad labai svarbu, jog į ligą atsižvelgtų ir ugdymo įstaigos, nes epilepsija sergantiems vaikams dėl vaistų poveikio dažnai reikia daugiau laiko atlikti tam tikroms užduotims, taip pat jiems viešas kalbėjimas, atsakinėjimas prie lentos gali kelti papildomą stresą, todėl ypač svarbu, kad mokytojai būtų dėmesingi.

Lietuvoje epilepsija serga maždaug 28 tūkst. žmonių, iš jų – 5 tūkst. vaikų. Sakoma, kad susirgus epilepsija serga visa šeima, skaičiuojama, kad susirgęs žmogus pakeičia dar keturių aplink jį esančių žmonių gyvenimus.