Senyvos moterys per daug laiko praleidžia sėdėdamos

Fizinio aktyvumo stoka, ypač vyresniame amžiuje, lemia blogesnius sveikatos rodiklius. JAV atliktos studijos duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus moterys beveik 10 valandų per dieną praleidžia sėdėdamos.

Sėdėjimo laikas vis ilgėja

Buvo analizuojamas 7247 moterų, kurių vidutinis amžius 71 metai, gyvenimo būdas. Septynias dienas savo būdravimo laikotarpiu, kuris vidutiniškai sudarė 14,8 valandos per dieną, jos nešiojo akcelerometrą. Be to, buvo vertinamas moterų kūno masės indeksas (KMI), rūkymo įpročiai ir jų ryšys su moterų gyvenimo būdu.

Nustatyta, kad vidutiniškai 65,5 proc. savo būdravimo laiko, apie 9,7 valandos kasdien, moterys praleidžia sėdėdamos.

Apie 4,8 proc. „pasisėdėjimų“ tęsiasi mažiausiai 30 minučių ir tai sudaro maždaug 31,5 proc. viso sėdėjimo laiko. Senstant ir didėjant KMI, bendras sėdėjimo laikas ilgėja, o sėdėjimo periodai kartojasi dažniau.

Senjorų gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka yra tiesiogiai susiję su blogesniais sveikatos rodikliais.

Įrodyta, kad fiziniai pratimai, net pradėti vyresniame amžiuje, turi didžiulę naudą sveikatai. O mankšta, trunkanti bent 150 minučių per savaitę, yra geriausias Alzheimerio ligos gydymo būdas.

Tęsiant detalesnius tyrimus ir gavus visapusišką informaciją bus sudarytos konkrečios rekomendacijos, kaip keisti gyvenimo būdą pasyviems senjorams.

Kaip padidinti senjorų aktyvumą

Kokios organizacinės priemonės taikomos vyresnio amžiaus žmonių fiziniam aktyvumui padidinti?

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Viktorija Petrutytė portalui VLMEDICINA.LT atsakė: „Norint padidinti vyresnio amžiaus žmonių fizinį aktyvumą, sporto klubai yra skatinami sudaryti palankias sąlygas senjorams aktyviai leisti laisvalaikį bei sportuoti. Senjorai apie fizinio aktyvumo didinimą ir jo teikiamą naudą informuojami organizuojamų paskaitų bei praktinių užsiėmimų metu. Informacijos apie fizinio aktyvumo didinimą bei nemokamus sporto užsiėmimus netrūksta spaudoje, internete. Reikiamą informaciją apie fizinį aktyvumą vyresnio amžiaus žmonės gali gauti visuomenės sveikatos biuruose – specialistų konsultacijos, lankstinukai, metodinė medžiaga. Senjorams organizuojamos fizinio aktyvumo treniruotės: užsiėmimai sporto klubuose, šiaurietiško ėjimo treniruotės, žygiai, kalanetikos užsiėmimai. Senjorai, burdamiesi į bendrijas, sąjungas skatina vienas kito motyvaciją būti fiziškai aktyviems, keisti gyvenimo įpročius. Vis daugiau žmonių įsitraukia į fiziškai aktyvių senjorų būrį bei taip skleidžia informaciją tarpusavyje“.

Kas labiausiai tinka senjorams

Vyresnio amžiaus žmonėms geriau rinktis lėtesnį, ne tokį intensyvų sportą: šiaurietišką ėjimą, važiavimą dviračiu, plaukimą ar paprastą mankštą namuose, - paaiškino V. Petrutytė.

Specialistės žodžiais, visų organizmo sistemų atsinaujinimas, tobulėjimas galimas tik tada, kai panaudojama plati fizinių pratimų grupė, po truputį didinama treniruočių krūvių apimtis bei jų intensyvumas. Su svorių kilnojimu susijusi fizinė veikla didina kaulu tankį ir gali padėti užkirsti kelią osteoporozei. Didesnis fizinis aktyvumas yra kaulų lūžių prevencinė priemonė. Raumenų tempimo ir lankstumo pratimai padidina energijos atsargas raumenyse, todėl apsaugo nuo sužalojimų. Senjorams labai efektyvi yra mankšta vandenyje.

„Pagyvenusiems žmonėms rekomenduojama didžiąją savaitės dienų dalį (geriausia kasdien) ne mažiau kaip 30 minučių skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai“, -  sakė visuomenės sveikatos specialistė.

Šaltinis:

Eric J. Shiroma, Patty S. Freedson, Stewart G. Trost, I-Min Lee, “Patterns of Accelerometer-Assessed Sedentary Behavior in Older Women”, doi:10.l001/jama.2013.278896, published in JAMA, 18 December 2013.