Šeimos gydytojai kelia reikalavimus dėl biurokratinės naštos

Rugsėjo 16 d. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LSADPS) ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga (LŠGPS) kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį reikalaudamos mažinti socialinę ir biurokratinę apkrovą šeimos gydytojams.

Reklama

„Paskutiniu metu labai padaugėjo socialinių paslaugų poreikis: nedarbingumo pažymėjimų, neįgalumo pažymų pildymas. Paciento priėmimo laikas neilgėja, o tik trumpėja, o šeimos gydytojo kompetencija plečiama ne darbo kokybės gerinimu, o paslaugų kiekio didinimu“, - teigia LSADPS pirmininkė Aldona Baublytė.

Rašte nurodoma, kad nedarbingumo pažymėjimus ne dėl ligos, bet dėl karantino, saviizoliacijos po kontakto su COVD-19 ar grįžus iš užsienio šalių galėtų tiesiogiai išduoti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Šeimos gydytojus taip pat piktina begalė kitų perteklinių biurokratinių prievolių, kurių absurdiškumą nuolat komentuoja ir patys pacientai. Rašte reikalaujama, kad pacientams patekus pas gydytojus specialistus, jiems neturėtų būti privaloma nuolat grįžti pas šeimos gydytoją, o siuntimai pas specialistus galiotų iki 6-12 mėn.

Pranešime žiniasklaidai skelbiama, jog karantinas parodė, kad daug problemų sėkmingai galima išspręsti nuotoliniu būdu, tačiau profesinės sąjungos mato, jog dar daug ką ir čia reikia tobulinti. Pirmiausia - portalą e.sveikata, kuris veikia labai blogai (vidurdieniais dažnai ir iš viso neveikia) ir trikdo visą gydytojų ir slaugytojų darbą, apsunkina bendravimą su pacientu.

„Sistema turi padėti sveikatos priežiūros specialistams išvengti klaidų išrašant medikamentus ar slaugos priemones, o ne klaidinti ir ilginti darbo laiko sąnaudas“, - teigiama LSADPS ir LŠGPS rašte.

Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, jog į įstaigas nepriimami nauji darbuotojai, nors poreikis yra tikrai didelis. Taip pat kai kuriose įstaigose netinkamai organizuojamas darbas ir neatsakingai skirstomos gaunamos lėšos uždarbiui ir darbo bei apsaugos priemonėms įsigyti. Profesinės sąjungos įsitikinusios, jog formuojant kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pirminė sveikatos priežiūra privalo išlikti prioritetu.

„Labai apmaudu, kad šeimos gydytojai atsiduria tarp dviejų girnų – iš vienos pusės nepatenkinti pacientai, iš kitos – organizacinės ir biurokratinės kliūtys. Tiek pacientų, tiek gydytojų nepasitenkinimas išties didelis, ir ilgiau tylėti nebegalima, todėl ir kreipiamės į valdžios atstovus, kad problemos būtų sprendžiamos“, - teigia Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė.