Ketvirtadienis, 2024.06.20
Reklama

Sėdėjimas žudo

„Valstiečių laikraštis“ | 2015-03-17 12:26:04

„Šiuo metu jūs tikriausiai sėdite, nes skaitote šį straipsnį. Kurį laiką pasėdėti yra gerai, tačiau kuo ilgiau sėdite, tuo labiau jūsų kūnas nori pajudėti. Skamba juokingai, nes juk mūsų kūnas mėgsta ilsėtis. O gal mums tik taip atrodo?“ – specialiai „Valstiečių laikraščiui“ prakalbo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros asistentė Fausta BLUŽAITĖ.

Darbininkai
Algirdo Kubaičio nuotr.

Žinoma, sėdėjimas, padeda mums nusiraminti po streso ar atgauti jėgas pasportavus. Tačiau šiais laikais mūsų gyvenimo stilius verčia mus sėdėti netgi daugiau nei judėti, o juk mūsų kūnas buvo sukurtas ne tam. Tai įrodo jo struktūra: kūne yra keli šimtai sąnarių ir apie 700 raumenų, kurie leidžia mums judėti laisvai. Kiekviena mūsų dalis laukia, kada pajudėsime. O kas nutinka, kai to nedarome?

Nejudrumo pasekmės

Pirmiausia pakalbėkime apie mūsų kūno pagrindą – stuburą. „Stuburas sudarytas iš slankstelių ir tarpslankstelinių diskų. Aplink juos yra raumenys ir raiščiai, kurie jungia ir išlaiko juos tiesius. O kaip mes sėdime? Dažniausiai susilenkę, o pečiai pakreipti į priekį. Ilgainiui tokia padėtis sukelia stuburo pažeidimų“, – pasakojo Fausta.

Antra, taip sėdint mažėja krūtinės ląstos tūris, dėl to plaučiai negali pakankamai išsipūsti, kai įkvėpiame, dėl to mažėja įkvepiamo oro ir deguonies kiekis, kuris patenka į kraują. Ar sėdėdami esate patyrę galūnių tirpimą ir tinimą? „Taip nutinka todėl, kad (ypač laikant koją ant kojos) užspaudžiame minkštuosius audinius, kurie yra aplink kaulą. Sulenktose vietose yra užspaudžiami nervai ir kraujagyslės. Per nervus nepereina nerviniai impulsai, dėl to ir jaučiame tirpimą, o užspaustomis kraujagyslėmis negali tekėti kraujas, todėl kojos tinsta“, – kalbėjo Blužaitė.

Dažniausiai sėdime, nes dirbame protinį darbą. Galvojate, kad ilgai sėdėdami daugiau sugalvosite? Klystate: „Kaip jau minėjau, sėdint mažėja įkvepiamo oro kiekis, kartu mažėja ir deguonies, tenkančio smegenims, o tai turi įtakos koncentracijai ir dėmesiui, darbo kokybei.“

Faustos Blužaitės patarimai, ką daryti

Pirmiausiai prisitaikykite sau darbo vietą. Viskas turi būti lengvai pasiekiama. Žmogaus kūnas įsitempia, kai tenka siekti toliau padėto daikto, o tai apsunkina darbą, be to, gaištamas laikas. Todėl dažnai naudojamus daiktus, tokius kaip rankenėles, jungiklius, įrankius ir detales, reikia įtaisyti lengvai pasiekiamose vietose.

Pasirinkite patogų aukštį. Dažna problema yra netinkamai parinktas darbo plokštumos aukštis, kai darbuotojui tenka dirbti išsikreipus, sulinkus. Dėl to greičiau nuvargstama, nepatogu, galima susižaloti. Dirbant nepatogia poza, sulėtėja darbo tempas, nes dažniau ilsimasi, be to, tenka daryti papildomus judesius, norint įveikti nepatogumus. Dirbančio žmogaus kūno padėtis išlieka natūrali, kai darbas atliekamas maždaug alkūnių aukštyje.

Kūno padėtis turi būti patogi. Dėl nepatogios kūno padėties dirbant patiriamas didesnis fizinis įtemptumas, susilpnėja jėga, užduotis tampa sudėtingesnė. Kai įrankiai ir baldai išdėstyti optimaliai, darbas esti produktyvesnis, išvengiama brangiai atsieinančių sveikatos sutrikimų, nugaros ir juosmens skausmų. Geriausios kūno padėtys dirbant yra vadinamosios neutralios, kai: nugaros padėtis natūrali, t. y. S formos; alkūnės laikomos natūraliai, į šonus; riešo padėtis neutrali.

Dirbant nenaudokite daug jėgos. Dirbančiajam padeda viskas, kas taupo jo fizines pastangas. Be reikalo eikvojant fizinę jėgą, atsiranda nuovargis, padidėja galimybė susižaloti.

Siekite išvengti nuovargio. Žmogui viršijus fizines galimybes, neišvengiama sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, prastėja darbo kokybė ir mažėja produktyvumas. Gerai suprojektavus užduotį, galima išvengti nepageidaujamo nuovargio. Labai dažnai nuovargis jaučiamas tada, kai darbas atliekamas statinėje padėtyje: dėl to įsitempia tos pačios raumenų grupės, dėl to jaučiamas diskomfirtas, skausmas.

Pagrindiniai būdai, siekiant išvengti statinės apkrovos, yra šie: dirbant kūno padėtis turi būti natūrali ir dažnai kisti; jėga turi būti ne didesnė nei būtina užduočiai atlikti; svarbu reguliariai ilsėtis (pasirąžant). Pabandykite nusistatyti priminimą kas pusvalandį pajudėti, pasirąžyti, ištempti raumenis, padaryti mažą mankštelę.

Mažinkite nebūtiną kartojimąsi. Atliekant užduotis, didelę įtaką kūno darbui turi ir įtampą sukelia pasikartojantys judesiai. Dėl per dažno kartojimosi gali būti sužalojami jautrūs audiniai ir sąnariai, be to, švaistomas laikas. Reikėtų kiek įmanoma sumažinti pasikartojančių judesių. Siekite, kad aplinkoje nebūtų kliūčių, kad būtų erdvu. Svarbu, jog darbo vieta būtų suprojektuota taip, kad niekas netrukdytų atlikti užduoties ir kad visos reikalingos priemonės būtų lengvai pasiekiamos. Erdvi darbo vieta būtina, kad, užsiimant veikla, galva, rankos, liemuo, keliai ir kojos judėtų laisvai. Neturi būti jokių kliūčių tarp žmogaus ir darbo priemonių, naudojamų užduočiai atlikti.

Nėra vienos tinkamiausios pozos visai darbo dienai, kūnas turi judėti, padėtis – kisti. Ergonominiu požiūriu, gerai sutvarkius darbo vietą, paprasta keisti kūno padėtį, t. y. judėti pagal poreikį, sėdėti ar stovėti.

Darbo aplinka turi būti maloni ir jauki. Aplinka, kurioje dirbama, gali turėti tiesioginės ir netiesioginės įtakos ne tik savijautai bei sveikatai. Ji ne mažiau veikia ir darbo kokybę bei efektyvumą. Išskirtini trys pagrindiniai aspektai: tinkama šviesa, nuolatinė pernelyg nekintanti temperatūra, pašalinių virpesių slopinimas.

Tai – svarbu! Kūnas sukurtas judėti, o ne sėdėti. Kadangi straipsnį jau perskaitėte, kodėl gi nepajudėjus ir nepadarius kelių tempimo pratimų?


Logo

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Alergijų tyrimų rinką ketina supurtyti vietos verslininkai: įsitraukė mokslininkai ir dirbtinis intelektas
Medicinos laboratorijų įrangos verslu bei papildų gamyba užsiimantys Lietuvos verslininkai žengia į naują nišą – a...
Gertuvės: kokias jas pasirinkti ir kaip prižiūrėti
Karštuoju metų laiku žmonės daug daugiau ir dažniau geria vandenį, su savimi nešiojasi gertuves. Esant itin gausiam gert...
Kokį vandenį gerti per karščius
Itin karštomis dienomis daugelis gaivinasi ledais ar šaltais gėrimais su ledukais. Sveikatai palankios mitybos konsultan...
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų