Savivaldybės nesutinka ministerijai perduoti ligoninių. Kodėl?
Sveikatos apsaugos ministerijos siekiams iš savivaldybių perimti sveikatos priežiūros organizavimo funkcijas priešinasi ir savivaldybių merai, ir gydymo įstaigų vadovai – bent jau didžioji jų dalis.
Priešinimosi priežastis – didžiulis atlyginimų skirtumas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia savo valdžion iš savivaldybių perimti gydymo įstaigas. „Visos didžiosios gydymo įstaigos turi priklausyti ministerijai, ir visas sveikatos priežiūros tinklas turi veikti skaidriai ir nuosekliai“, - sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio žodžius „Vakarų Lietuvos medicinai“ perdavė jo padėjėjas Julius Naščenkovas.
Ministro nuomone, kodėl daugelis savivaldybių priešinasi tokiai ministerijos iniciatyvai? „Turime skaičius, kad, pavyzdžiui, vienoje gydymo įstaigoje gydytojas už valandą budėjimo gauna 45 Lt, kai valstybinis įkainis – 6 Lt. Arba kai kurie gydytojai dirba trijose įstaigose po pusę etato ir gauna 5 tūkstančius litų, o kitur – už vieną etatą gydytojui mokama 10-14 tūkst. Lt. Štai jums ir atsakymas, kodėl kai kurios savivaldybės nenori gydymo įstaigų perduoti ministerijai“.
Ministerijos teiginiai neatitinka tikrovės?
Praėjusios savaitės pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sulaukė Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos raštiško pasipriešinimo gydymo įstaigų perdavimui ministerijai. Asociacijos valdyba pareiškė projekte dėl vietos savivaldos įstatymo 7 ir Sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 64 straipsnių pakeitimo pasigedusi pagrįstų argumentų, jog SAM, perėmusi iš savivaldybių sveikatos priežiūros organizavimo funkcijas, „turės galimybes kurti veiksmingą sveikatos sistemą“.
Savivaldybių asociacijos valdybos nuomone, priimti įstatymų pakeitimų projektai neišvengiamai pareikalautų atskirų juridinių vienetų kūrimo įstaigose, kuriose teikiamos pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, nes už jų organizavimą taptų atsakingi skirtingi steigėjai. „Pavyzdžiui, pirminei sveikatos priežiūrai priskiriamos slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyvios pagalbos paslaugos yra teikiamos antrines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose ligoninėse. Atskiras valdymas ir administravimas pareikalaus papildomų išlaidų laboratorijoms, įrangai, medikamentams, ūkinėms paslaugoms, papildomiems viešiesiems pirkimams, žmogiškiesiems ištekliams, pastatams ir t.t.“, - teigiama Savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės pasirašytame kreipimesi į SAM.
Savivaldybių asociacijos narių manymu, dėl tokios iniciatyvos nukentėtų sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas ir pablogintų paslaugų prieinamumą pacientams. Todėl, pasak Savivaldybių asociacijos valdybos, SAM aiškinamojo rašto teiginiai „Minėtos funkcijos perėmimas sudarys prielaidas kokybiškų ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, [...] efektyvesniam lėšų planavimui, racionaliam sveikatos priežiūrai skirtų finansinių išteklių naudojimui“ ir „projektams įgyvendinti papildomų valstybės lėšų nereikės“ esą neatitinka tikrovės.
Savivaldybės netgi daro prielaidą, jog siekiama siaurinti sveikatos priežiūros paslaugas, ypač – rajonuose, ar net visiškai naikinti kai kurių ligoninių veiklą. „Šie sprendimai bus priimami neatsižvelgiant į gyventojų poreikius, vietos politikų siūlymus, bus vadovaujamasi tik siekiu kuo daugiau sutaupyti lėšų sveikatos priežiūros paslaugų sąskaita, ypač – teikiamų rajonuose“, - įsitikinusi savivaldybių asociacijos valdyba.
Asociacija pabrėžė ir tai, jog ir šiuo metu veikiantys teisės aktai sudaro „visas teisines, organizacines ir finansines galimybes siekti kokybiškos sveikatos priežiūros“.
Dauguma merų nepritaria
Tiesa, Savivaldybių asociacijos prezidento patarėja sveikatos klausimais Gražina Šapalaitė portalui sakė, jog minimame dokumente atsispindi asociacijos valdybos pozicija, o ne visų savivaldybių vadovų. „Merų mes neapklausėme ir neskaičiavome balsų, tačiau, kiek teko bendrauti su savivaldybių specialistais, gal tik kokios dvi savivaldybės neprieštarautų minimam projektui, dar kelios – su tam tikromis išlygomis, bet dauguma tam nepritaria“, - sakė G. Šapalaitė.
Telšių rajono meras Vytautas Kleiva „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė vienareikšmiško atsakymo neturįs – dera ar ne visas gydymo įstaigas perduoti ministerijai, tačiau prabilęs atviriau vis dėlto prasitarė norįs, jog šiuo atžvilgiu niekas nesikeistų: „Šiaip jau, kadangi įstaiga yra savivaldybės teritorijoje, patalpos yra mūsų, čia pat – teritorinė ligonių kasa, tos įstaigos pulsas geriausiai jaučiamas esant čia, vietoje. Todėl mane asmeniškai dabartinė situacija tenkina. O jei ligoninė taptų pavaldi ministerijai, kaip reiktų spręsti įvairius klausimus? Čia greičiau galime pasitarti, greičiau priimti sprendimus. Arba kalbant apie jaunų specialistų rajonuose problemą, juk savivaldybė suinteresuota šią problemą vienaip ar kitaip spręsti. Aišku, net jei ligoninė ir būtų perduota ministerijai, šiai problemai neliktume abejingi. Tačiau apskritai esama situacija yra gan nebloga, juk vis tiek ligonių kasos mus finansuoja, tad kur čia slypi problema, kad gydymo įstaigas reikia perduoti ministerijai?“.
Kretingos meras Juozas Mažeika nesileido į ilgesnį pokalbį su žurnaliste: „Nepritariame ligoninių perdavimui SAM – trumpai drūtai atsakau“.
Nėra reikalo keisti nusistovėjusią tvarką
Kategoriškai prieš dviejų uostamiesčio ligoninių – Klaipėdos universitetinės ir Vaikų – perdavimą ministerijai yra meras Klaipėdos miesto Vytautas Grubliauskas: „SAM turi formuoti politiką. O dabar, kiek man teko susipažinti su projektu, turtas liktų savivaldybių, o ministerija tik perimtų valdymą. Tad nesuprantu, argi savivaldybės turės ministerijai nuomoti savo pastatus, ar leisti jais naudotis panaudos sutartimis?“.
V. Grubliauskas pabrėžė, kad uostamiestyje esant dviem savivaldybės ligoninėms ir dviem – ministerijos (Jūrininkų ir Respublikinė), pacientams užtikrinamas paslaugų prieinamumas, ir nėra reikalo keisti nusistovėjusią tvarką. Meras atkreipė dėmesį ir į tai, kad savivalda – tokia pati valstybės institucija, kaip ir ministerija.
Ministerija turi tik leisti įstatymus?
„Mūsų nuomone, įstatymus leidžianti institucija turėtų skirtis nuo vykdomosios valdžios, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis. – Netgi mažai rasime užsienio šalių, kuriose ministerija būtų ir kai kurių įstaigų steigėja. O jeigu prisiminsime mūsų istoriją, buvo svarstoma idėja Sveikatos apsaugos ministerijai palikti tik bendros sveikatos politikos formavimo funkciją, nebent jos pavaldume palikti kelias įstaigas, pavyzdžiui – universitetines ligonines, kad jaustų bendrą šalies pulsą. Deja, Lietuvoje visi nori valdyti ir tvarką patys daryti“.
Portalui pasidomėjus, ar Gydytojų vadovų sąjunga ketina imtis kokių nors konkrečių veiksmų, siekiant užkirsti kelią ligoninių perdavimui SAM, S. Gendvilis atsakė klausimu: „Argi visuomeninė organizacija gali pasipriešinti ministerijos sprendimams?“. Tęsdamas mintis, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad yra ir „kitų rimtų institucijų, pavyzdžiui – Lietuvos savivaldybių asociacija“.
„Politikų sprendimas“
„Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinti ligoninių vadovai buvo itin santūrūs. „Niekaip nevertinu, tai – politikų sprendimas, - sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis. – Dabar mes nieko negalime pasakyti – sprendimai dar nepriimti, vyksta tik svarstymai“.
Gargždų ligoninės vadovė Alma Grikšienė buvo atviresnė ir sakė „nelabai įsivaizduojanti“, kad, pavyzdžiui, jos vadovaujama įstaiga taptų pavaldi ministerijai. „Mes palaikome gerus ryšius su savivaldybe, mus tenkina mūsų bendravimas, kartais mums ji ir finansiškai padeda“, - sakė A. Grikšienė.
Tolygiau pasiskirstytų finansai
Vienos Vakarų Lietuvos savivaldybės ligoninės vadovė palaiko ministerijos iniciatyvą. Kodėl? „Pavyzdžiui, skirtingose įstaigose labai nevienodi gydytojų atlyginimai, o jei visos įstaigos būtų pavaldžios ministerijai, būtų sureguliuoti pinigų srautai. Tuomet būtų labiau centralizuoti pirkimai, tolygesnis brangios aparatūros išsidėstymas. O dabar juk ne kiekviena savivaldybė vienodai ir finansuojama. Pavyzdžiui, mums labai trūksta lėšų“, - kalbėjo moteris.
Tačiau žinodama esanti kitokios nuomonės nei didžioji dalis kolegų, portalo pašnekovė panoro viešai likti nežinoma (redakcijai jos pavardė žinoma): „Esu labai mažas varžtelis, nebenoriu nervintis. Tikrai ne tas laikas, kad galėčiau deklaruoti savo kitokią nuomonę“.
Susiję straipsniai
