Savaiminį persileidimą patiria viena iš penkių moterų. Dažniausiai savaiminiai persileidimai įvyksta ankstyvuoju nėštumo periodu, juos lydi kraujavimas iš makšties, pilvo skausmas.
Nėštumo eigai įvertinti paprastai naudojamas chorioninio gonadotropino testas. Tačiau mokslininkai teigia, kad kraujo plazmos proteinas – kisspeptidas (KiSS) yra daug jautresnis už chorioninį gonadotropiną ir savaiminį persileidimą prognozuoja anksčiau, dar nesant objektyvių jo požymių.
KiSS (žinomas kaip metastinas) yra proteinas, susijęs su KiSS1 genu, kuris slopina melanomos ir krūties vėžio metastazes, veikia gonadotropino atpalaiduojančio hormono sekreciją, dalyvauja placentos vystymesi. KiSS kiekis nėštumo metu padidėja kelis tūkstančius kartų, o svyravimai kraujo plazmoje signalizuoja apie kritinę nėštumo būklę.
Tyrimais buvo įrodyta, kad moterys, kurių kraujo plazmoje KiSS sumažėja, dažniau patiria savaiminį persileidimą. Persileidimas įvyksta maždaug 8-10 dieną po tyrimo, greičiau toms, kurių KiSS kiekis kraujo plazmoje yra mažesnis.
Nors testas dar neaprobuotas, o jo kaina aukšta, manoma, kad ateityje su KiSS pagalba bus galima lengvai identifikuoti savaiminio persileidimo riziką asimptominėms moterims iki 26 nėštumo savaičių.
Žymuo yra jautrus ir patikimas, todėl mokslininkus domina, ar juo negalima nustatyti kitų nėštumo komplikacijų: preeklampsijos, hipotrofijos - vaisiaus augimo atsilikimo rizikos.
Plačiau:
Joint Meeting of the International Society of Endocrinology and the Endocrine Society: ICE/ENDO 2014; June 21, 2014. Abstract OR04-2.