Persileidimą patyrusioms moterims ir poroms gydytojai dažnai pataria nėštumo planavimą atidėti bent trims mėnesiams ar ilgiau. Tačiau naujausi tyrimai ne tik nepalaiko šių rekomendacijų, bet ir tvirtina, kad moterys, bandančios pastoti trijų mėnesių laikotarpiu, turi daug didesnę tikimybę pastoti ir pagimdyti sveiką išnešiotą kūdikį, skelbia time.com.
Mokslininkai stebėjo 1 083 moteris, kurių didžioji dalis buvo patyrusios persileidimą prieš 20 savaičių ir nebuvo patyrusios jokių komplikacijų. Moterys, dalyvavusios plataus masto tyrimuose nuo 2007 iki 2011 metų, buvo stebimos šešių menstruacinių ciklų laikotarpiu. Moterys, pastojusios stebėjimo periodu, būdavo stebimos iki nėštumo pabaigos.
Buvo pastebėta, kad per 76 proc. moterų bandė pastoti trijų mėnesių laikotarpiu po persileidimo. Šios moterys turėjo didesnę galimybę pastoti už tas, kurios nėštumo planavimą buvo nukėlusios trims ir daugiau mėnesių. Beveik 70 proc. moterų, neatidėliojusių nėštumo, pastojo. Iš grupės, kurios dalyvės nėštumo planavimą buvo atidėjusios vėlesniam laikui, pastojo tik 51 proc. moterų. 53 procentai moterų, neatidėliojusių nėštumo, pagimdė išnešiotus kūdikius. Abiejose grupėse komplikacijų pasireiškimo atvejai nesiskyrė.
Tyrimų autoriai teigia, kad reikėtų atidžiau persvarstyti rekomendacijas, teigiančias, kad po persileidimo nėštumo planavimą reikėtų atidėti 3 – 6 mėnesiams. Mokslininkai pripažįsta, kad porai gali būti reikalingas laikas emociniam išgijimui po netekties. Tačiau jei tik pora yra psichologiškai pasiruošusi naujai gyvybei, atidėlioti nėštumo nevertėtų.
Be to, anot šios studijos autorių, nors emocinis pasiruošimas gali užtrukti ilgiau nei fizinis, ankstesni tyrimai yra atskleidę, kad naujas nėštumas ir sveiko kūdikio gimimas sumažina poros liūdesį po praradimo.
Mokslininkai pabrėžia, kad patyrus savaiminį abortą iki 20 nėštumo savaitės, nereikėtų manyti, kad motinos organizmas yra nualintas ir negabus priimti naują gyvybę. Ši taisyklė labiau tiktų moterims, kurios 9 mėnesius išnešiojo kūdikį ir jį pagimdė.