Saulius Urbonas: „Labiausiai nuo pokyčių atkalbinėja artimiausi žmonės“

Keli kilometrai bėgimo, mankšta, jėgos pratimai  ir šaltas dušas – įprastas  Sauliaus Urbono ryto ritualas. Šiandien Saulius sveikos gyvensenos moko kitus.  Asmenybės ugdymo mokytojas ir žinomas sveikos gyvensenos propaguotojas šypsosi, kad iki tol reikėjo nueiti ilgą paieškų kelią.

Reklama

Slenkstis ir pribloškianti diagnozė

Virsmas prasidėjo nuo 34 metų,  kai  galutinai nusprendžiau mesti rūkyti. Iki tol nepavyko net dešimt metų. Sau pasakiau: metus negersiu nė lašo alkoholio tam, kad į rankas nepaimčiau nė vienos cigaretės! Nors iš tiesų sveikuoliško gyvenimo būdo pavyzdį jau seniausiai atsimenu iš vaikystės. Atsimenu ankstyvus rytmečius ir  mamą, darančią mankštą. Atsimenu ir laiką, kai su vyresniuoju broliu „valgydavome“ vadinamąją geltonąją, pogrindinę  literatūrą apie  jogą, karatė, kvėpavimą. Paradoksas, bet ir iki to vadinamojo slenksčio gyvenau gana sveikai – plaukimas, daugiakovė, meditacija.

Ir vis dėlto tik 34-erių tvirtai pasiryžau pokyčiams. Ėmė trūkti energijos, jutau, kad kažkas nebe taip. Pasidariau tyrimus ir išgirdau diagnozę: senis! Organizmas “susidėvėjęs”, cholesterolio lygis baisus, kaulai susidėvėję, osteochondrozė, skoliozė… Bet jokios ligos lyg ir nėra, tai ir gydyti  nėra ko – išgirdau iš daktarų. Tad nusprendžiau iniciatyvos imtis pats.

Nelengva buvo atsisakyti priklausomybių. Juk vartoti alkoholį priėmimuose, vakarėliuose  - įprastas dalykas, o  kur taurelė, ten juk ir cigaretė! Kita vertus, gyvenau linksmai ir be alkoholio, o ypač džiaugdavausi po tokių vakarėlių rytais, kai kiti nepakeldavo galvos..

Išbandymų metas ir tai, kas liko iš daugybės draugų…

Metęs gerti iškart pajutau lengvą aplinkinių spaudimą. Kaip, tu negeri?! Vis dėlto turėjau tvirtą poziciją ir atsilaikiau. Fiziškai jaučiausi geriau, bet morališkai teko išgyventi ir liūdnų akimirkų – supratau, kad pusės draugų jau nebeturiu. Deja, tokia tikrovė, su kai kuriais iš jų „draugauti“ galima tik prie butelio. Be alkoholio ir dabar sugeba bendrauti tik nedaug žmonių, Lietuvos masteliu - gal kokie 5 proc. Likusiems alkoholis – būtinas atributas.

Džiugina besikeičiantis jaunimo požiūris, daugėja festivalių, renginių be alkoholio, tai fantastika! Galbūt tas jaunas žmogus vėliau ir vartos alkoholį, bet atėjus tam tikram laikui, pradėjus trūkti energijos, jis sau gal pagalvos: bet tada jaučiaus kitaip, tada buvo gerai, ir aš juk nevartojau svaigalų!

Sveikos mitybos paieškos

Tinkamos mitybos formulės ieškojau dešimt metų. Ir tik po keliolikos metų pajaučiau, kad jau šį tą žinau, galiu mokinti kitus. Ne gydyti, o mokinti. Bet tam žmogui reikia bent trijų mėnesių, neužtenka kelių dienų ar savaitės. Žmogus natūraliai linkęs priešintis: ne, mano seneliai taip gyveno, juodą duoną ir lašinius valgė, ir aš taip noriu! Žmogui reikia patarti individualiai – ne tik dėl maisto, bet ir dėl fizinių krūvių, meditacijų. Juk kiekvienas mes esame skirtingas.

Man sunkiausia buvo atsisakyti kavos ir cukraus. Šiuos produktus vienareikšmiškai vadinu narkotikais. Taip pat apibūdinčiau kviečius ir pieną. Pastebiu, kad ir kitiems liūdniausia atsisveikinti su pienu, miltais. Daugumai širdį nuolat drasko ir sapnuojasi bandelių kvapas.

Atvirai pasakius, po visų paieškų tvarkingai maitinuosi dar tik septynerius metus. Ir, kaip visi mirtingieji, retkarčiais persivalgau. O užuodžiant cepelinus dar ir dabar nutysta seilė. Bet gyveni ir tampi atsparesnis.

„Palaikančiųjų“ komanda

Draugų ratas sumažėjo ne tik dėl pakitusios mitybos ar kitų įpročių. Patys pokyčiai lemia draugų rato susitraukimą. Jei žmogus nusprendžia keistis, jis atsiduria tarsi kitame informaciniame lauke, o likusieji juk lieka ten pat, tada natūraliai darosi sunku komunikuoti. Klausiate, kam tada išvis reikalingi pokyčiai? Tam, kad tobulėtume. Juk jei stovėtume vietoje, gyvenimas taptų pilkas ir nuobodus. Turime vieną gyvenimą, tad kam mes gyvename? Kad dirbtume, lauktume savaitgalio, užaugintume vaikus ir numirtume? Juk tai neįdomu! Iš patirties sakau, kad labiausiai nuo pokyčių atkalbinėja artimiausi žmonės. Ką darai? Gyvenk kaip visi žmonės! Toks “palaikymas” tikrai nepadeda. Artimieji apskritai bet kokiems pokyčiams dažniausiai yra linkę nepritarti. “Palaimina” tik pamatę teigiamus pokyčių rezultatus. Turiu omenyje ne tik mitybą, bet ir  fizinius pratimus, meditacijas, proto mankštą.

Sveikos mitybos nauda ir kodėl kartais “užsilenkia” sveikuoliai

Galiu drąsiai pasakyti, kad pakeitęs savo gyvenimo būdą pajutau “kaifą”, malonumą gyventi. Be abejo, cepelinų valgytojas arba svaigalus vartojantis žmogus pasakytų ta patį.  Tik kaip jis jaučiasi per ir po to “seanso”, jau visai kitas dalykas. Žmogus tarsi papuola į užburtą ratą. Suprasdamas, kad, pvz., alkoholio vartoti nebenori, jis tarsi sau pažada, bet susitikęs su draugais, vėl įprastai kaip bendravimo priemonės griebiasi taurės ar stikliuko. Taip pamažu žmogus pradeda nebegerbti savęs. Be abejo, puikius genus turintis žmogus, net ir maitindamasis nelabai sveikai, išgėrinėdamas, nemirs 34-erių. Tačiau jau netrukus tiesiog gali pajusti energijos stygių. Rimtesnės ligos tokius žmones galbūt suims tik 60-ies. To, deja, nepasakysi apie vidutinės sveikatos žmones. Aišku būna, kad miršta ir 40-metis sveikuolis! Bet gyvenęs palaidoje baloje toks žmogus anapilin greičiausiai būtų iškeliavęs bent dešimtmetį anksčiau!

Nerūkysi, negersi – sveikas numirsi!

Šį sovietinį posakį jau seniai laikau savo mokymų credo. Į pašiepiamas šypsenėles: tuomet kam visa tai, - atsakau, kad tai ir yra mano siekiamybė – numirti sveikam. Šiandien jau nebe daug kas tiki, kad tai įmanoma. O kas nenorėtų tokios lemties? Taip  neapkrauname vaikų, artimųjų savo ligomis. Senų žmonių skundimasis skausmais ir ligomis šiandien, deja, yra masinis reiškinys. Man didžiausias džiaugsmas būtų, jei neprireiktų tokios vaikų pagalbos senatvėje. Tad ir per savo paskaitas sakau: jei gyvensite sveikai, jūs tikrai turite tokią tikimybę!

Mokytojas ateina tada, kai mokinys būna pasiruošęs

Keistis žmogus pirmiausia privalo norėti pats. Kartais vietoj jo iniciatyvą rodo šeima, artimieji. Tai nėra gerai, aš negaliu primesti savo patarimų tam, kuris dar yra abejingas. Man labai patinka posakis, kad Mokytojas ateina tada, kai mokinys būna pasiruošęs. Į mane žmonės kreipiasi ne tik dėl sveikatos. Per 30 metų dirbu ir asmenybės pokyčių srityje. Bet net ir sprendžiant žmogaus kūrybingumo, drąsos, pasitikėjimo problemas, nori nenori tenka atsigręžti į sveikatą. Juk visur reikia energijos, o jeigu jos nėra? Didžiausias džiaugsmas regėti žmones, pasiekusius rezultatų. Pvz., nukritusį svorį pastebėti lengviausia, bet labiausiai mane „veža“ žibančios akys, energija ir noras gyventi. Svarbu, kad žmonės įsisąmonintų, kad jie patys yra savo laiko, gyvenimo, nuotaikų valdytojai.

Sveiko gyvenimo receptas

Jokia paslaptis, kad  sveiko žmogaus gyvenime svarbiausi trys komponentai: fizinis krūvis, tinkama mityba ir meditacija. Pirmus du žmonės supranta ir linkę priimti, o dėl trečiojo kyla klausimų. Dažnai sakau, kad jei neįdėtume dvasinių praktikų, visa mūsų kūno sveikatos statyba panašėtų į namo statybą be jokio plano, be žvilgsnio iš viršaus. Meditacija - tai yra mūsų sugebėjimas valdyti visus psichinius procesus. Psichiniai procesai yra tiesiogiai susiję su kūno sveikata.  Šiandienos skubančiame, beprotiškai daug informacijos talpinančiame gyvenime turime išmokti „ataušinti“ smegenis, išmesti tai, kas nereikalinga, kad tai nepereitų į fobijas, stresą. Teisingai medituoji – esi sveikas. Esu įsitikinęs, kad ne mažiau kaip 60 proc. mūsų valgiaraščio turi sudaryti žalias, neapdorotas maistas. Nesu nei griežtas veganas, nei vegetaras. Manau, kad toks skirstymas į grupes iš esmės nėra teisingas. Maistas mūsų sveikatai yra labai svarbus. Sakyčiau, 60 proc. mūsų sveikatos priklauso nuo maisto, po 20 proc. - nuo psichikos ir nuo fizinio krūvio. Nepaisant to, maistas mūsų gyvenime turėtų užimti nedidelę dalį. Juk mes ir taip turime ką veikti gyvenime, ar ne?

Visiems noriu palinkėti: nebijokite pokyčių, nebijokite domėtis, klausti, ieškoti. Dažnai sunku sau pripažinti, bet stovėjimas vietoje yra degradacija. Reikia gyventi ir nuolat keistis.

Straipsnis parengtas vykdant sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“, Kristina Savickaitė, www.sveikuoliai.lt.