Trečiadienis, 2024.02.21
Reklama

Reprodukcinė sveikata: paruošti pokyčiams ar drausti?

Ilona Petrovė | Šaltinis: vlmedicina | 2016-04-14 00:02:12

Atrodytų, šiais laikais įvairiausiais kanalais galima gauti kokios tik nori informacijos. Tačiau, pasirodo, lytinio švietimo klausimais labiausiai jos ir trūksta. Dažniausiai APIE TAI su vaikais nesikalba nei tėvai, nei mokytojai. Politikai, atrodo, tuo taip pat ne itin susirūpinę. Tad kaip jaunam žmogui suprasti, kas su juo vyksta? Kaip jam išvengti karčių patirčių, kilusių dėl žinių stokos: lytinių ligų, nutraukto nėštumo ir pan. Apie tai kalbamės su Julita Valančauskyte, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos jaunimo grupės savanore, kelių tarptautinių organizacijų nare bei būsimąja medike.

© VLMEDICINA.LT (G. Privedienės) asociatyvioji nuotr.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija yra vienintelė Lietuvoje nevyriausybinė organizacija, besirūpinanti visuomenės, ypač jaunimo, lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis. Tarptautinių organizacijų prašymu ji atliko situacijos tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar visuomenėje gaji stigma šiuo klausimu, ar moterys, pasirinkusios nėštumo nutraukimą, diskriminuojamos, dėl kokių priežasčių jos renkasi tokį kelią ir pan.

„Dažniausiai apžvelgiama tik statistika, o tyrimų apie tai, ką jaučia moterys, kodėl jos tai daro, kaip pajaučia diskriminaciją, nebuvo. Todėl paties masto netyrėme, mums svarbiausias buvo diskriminavimo aspektas“, – portalui sakė Julita Valančauskytė.

Šiam tyrimui pasirinkti socialinės medijos tinklai, kuriais dažniausiai naudojasi jaunos moterys. Taigi didžioji respondenčių dalis (apie 75 proc.) buvo 15–25 m. moterys. Nuomonę šiais klausimais per savaitę pareiškė 534-ios. Dalis iš jų turėjo nėštumo nutraukimo patirties.

Julita Valančauskytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Moterys – už pasirinkimo laisvę

„Dauguma (73 proc.) tyrime dalyvavusių moterų teigė palankiai vertinančios galimybę rinktis nėštumo nutraukimo procedūrą. Palankus moterų, jau turėjusių nėštumo nutraukimo patirties, vertinimas mažėja iki 49 proc. Vis dėlto pasisakoma už informuotumu grįstą laisvą moters pasirinkimą“, – teigė J. Valančauskytė.

90 proc. respondenčių mano, kad, pasirinkusios nėštumo nutraukimą, moterys susiduria su diskriminacija ir stigmatizavimu. Jų nuomone, pagrindinės diskriminacijos priežastys: mūsų kultūrai tai nepriimtina (beveik 60 proc.), manymas, kad moterys pačios kaltos, jei nesugeba pasirūpinti kontracepcija (26 proc.), požiūris, kad tokia moteris nepasiryžusi rimtiems santykiams, nes turi daug partnerių (8 proc.).

„O diskriminacijos formos – įvairios: emocinės (grasinimai, patyčios, barimas), netgi pasitaiko partnerio fizinės prievartos“, – teigė J. Valančauskytė.

Trūksta žinių ir informacijos

63 proc. moterų, nutraukusių nėštumą, linkusios nuslėpti šį faktą, nes bijo neigiamos aplinkinių reakcijos. Jos taip pat atskleidė priežastis, kodėl taip nusprendė.

„Dažniausiai minėtos šios priežastys: materialiniai sunkumai, partnerių kaita, nepatikimi partneriai, neigiamas visuomenės požiūris į jaunas mamas (nebaigti mokslai, jokios karjeros ir dažnai – vyro)“, – vardino J. Valančauskytė.

Tyrimo dalyvės taip pat pasidalino problemomis, su kuriomis jaunos moterys susiduria iki pastojimo: trūksta žinių, neįperka kontracepcijos, o pastojus trūksta profesionalios informacijos (nežino visų galimybių nutraukti nėštumą ar išsaugoti vaisių, indikacijų abiem atvejais ir pan.), psichologinės pagalbos ir socialinės paramos.

Uždaras ratas

Tyrimo dalyvių klausta, kas, jų nuomone, efektyviausiai sumažintų nėštumo nutraukimų skaičių. 7 proc. visiškai juos uždraustų. 46 proc. respondenčių mano, kad jų mažėtų, jei kontracepcija būtų labiau prieinama, o 44 proc. jaunų moterų teigia, jog labiausiai trūksta lytinio švietimo.

„Dabar jaunimui iki 18 m. sunku įsigyti kontraceptinių priemonių: pirmiausia, didelė kaina. Antra, ji parduodama tik su receptais. Taigi norint jį gauti, reikia eiti pas ginekologą. O nepilnamečius pas juos turi lydėti tėvai ar globėjai. Bet yra nemažai suaugusiųjų, kurie pasisako prieš lytinius santykius iki pilnametystės ar vedybų, taigi nepadės įsigyti kontraceptinių priemonių“, – sakė pokalbininkė.

J. Valančauskytė priduria, kad susidaro uždaras ratas: „Nepilnametė pastoja. Kodėl? Todėl, kad nebuvo kontracepcijos. Kodėl jos nebuvo? Nes nežinojo. Kodėl nebuvo lytinio švietimo? Nes suaugusieji bijo kalbėti ir nesuteikia paprasčiausių žinių, o internete pilna klaidingos ir moksliškai nepagrįstos informacijos“.

Rizikingas lytinis elgesys

Pasak pokalbininkės, Lietuvoje lytinį gyvenimą jaunimas pradeda vidutiniškai nuo 15 m. Pas mus paauglių nėštumo rodikliai yra vieni aukščiausių Europoje. Auga jaunimo iki 29 m. sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis, pvz., chlamidioze ir gonorėja (2014 m., palyginti su 2013 m., išaugo po 3 proc. nuo pradinių skaičių), daugėja užsikrėtusių ŽIV iki 19 metų (nuo 2,6 iki 4,2 proc.).

„Grėsmingos tendencijos, nes nėra tinkamo lytinio švietimo. Labai dažnai jaunimas nežino, o jei ir žino apie lytiškai plintančias ligas, ŽIV, AIDS ir neplanuotą nėštumą, nesieja savęs su ta informacija, t. y. įsivaizduoja, kad jiems tai nenutiks. Taigi galime teigti, kad mūsų jaunimui būdingas rizikingas lytinis elgesys“, – sako J. Valančauskytė, moksleiviams vedanti sveikatos ugdymo pamokas, kuriose kalbamasi apie lytinį brendimą, fizinius ir emocinius pokyčius, higieną, lytinius santykius ir jų pasekmes.

Pagal amžių ir klausimai

„Suprantama, yra tėvų, kurie pasikalba su savo vaikais, papasakoja jiems apie brendimą ir organizmo pokyčius. Tačiau didžioji dauguma tokios informacijos nei namie, nei mokykloje negauna, net apie paprasčiausią higieną“, – sakė būsimoji medikė.

Jos teigimu, ketvirtokėms rūpi organizmo pokyčiai: kodėl keičiasi jų kūno formos, riebaluojasi plaukai, o veidas tampa spuoguotas. Šeštokėms, septintokėms svarbiausia išsiaiškinti viską apie mėnesines: kodėl jos būna, kaip prižiūrėti save „tomis dienomis“, kodėl tuomet negalima maudytis ežere, kur dėti panaudotą higienos priemonę ir pan. Na, o vyresniųjų klasių moksleivės domisi kontracepcija ir lytiškai plintančiomis ligomis.

„Moksleiviai užduoda pačių įvairiausių ir asmeniškiausių klausimų. Tai rodo, kad su vaikais nesikalbama net apie paprasčiausius dalykus. Bet mes turime paruošti jaunas asmenybes gyvenimo pokyčiams, išmokyti gerbti kitą lytį. Žinojimas ir mokslu grįsta informacija, o ne draudimai apsaugos jauną žmogų ir suteiks informuotumu grįstą laisvę rinktis“, – įsitikinusi J. Valančauskytė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nepamainomos medžiagos augančio vaiko intelektui ir nervų sistemai
Kaip galima prisidėti prie geresnio vaiko intelekto koeficiento ir pažintinių gebėjimų? Pasak Vilniaus universiteto prof...
Ortopedinės avalynės kompensavimo tvarka: ką reikia žinoti
Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams ortopedinė avalynė gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos...
Paauglys vartoja narkotikus. Ką daryti?
Paauglių tėvai vis dažniau išgirsta apie narkotikų paplitimą mokyklose, jaunimo laisvalaikio erdvėse. „O kaip mano...
Onkodermatologas: dirbtinis intelektas iš esmės pakeis ir odos vėžio diagnostiką
Kol vieni laukia dirbtinio intelekto (DI) sukeltos apokalipsės, o kiti prognozuoja penktosios pramonės revoliucijos aušr...
Sjogreno sindromas – itin dažna, bet retai ir vėlai diagnozuojama reumatinė liga
Išsausėjusi burna bei akys kartais gali būti ne tik diskomfortą kelianti būklė, bet ir į dar rimtesnes sveikatos problem...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų